Labai myliu savo vaikiną, mes kartu jau treji metai, bet kai jis "to" nori, aš būnu visai sausa. Tačiau susitikusi su senu draugu ir jis netyčia priliečia mano šlaunį, visa tirpstu iš susijaudinimo! Kaip susigražinti aistrą mylimajam? Bandžiau su juo apie tai kalbėti, tačiau jis per daug jautrus, pyksta...

Atsakymas:

Prieš kalbant su savo „mylimuoju“ paklauskite savęs ar Jus jį tikrai mylite ir kodėl. Mat vaikas yra mylimas altruistiškai, tik todėl, kad vaikas yra vaikas. Suaugusiųjų meilė – jeigu tai ne pirmoji meilė, žinoma,  nėra akla. Mylima už visumą žmogaus, o ne vien už gražias akis ar sugebėjimą seksualiai patenkinti.  Taigi, gal „mylite“ savo dabartinį draugą tik  norėdama atsikratyti seksualaus, bet, matyt,  netinkamo kartu gyventi savo buvusio draugo? Aplamai, nėra patartina pradėti santykius su kitu žmogumi vis dar emocionaliai įstrigusiam buvusiuose santykiuose. Kitas žmogus neturi tapti atpirkimo ožiu dėl nenusisekusių santykių su ankstesniu/e.  Taip elgiantis, Jums su bet kokiu kitu vyru seksualinis aktas nebus malonus.  Nebent sutiksite visu kuo už Jūsų buvusį vyrą  pranašesnę asmenybę. Tokie dalykai pasitaiko.

Na, o  Jūsų pokalbis su Jūsų draugu turėtų būti beprasmis, nes, regis,  jis čia nieko dėtas.

Galite bandyti išgelbėti padėtį visiškai nutraukusi bet kokius tiesioginius ar netiesioginius susitikimus su buvusiuoju. O „netyčia“ susitikus, neleiskite jam grabalioti Jūsų šlaunų. Bet iš Jūsų pasakojimo sprendžiu, kad Jūs šito tik ir laukiate. Bet kuriuo atveju, reikia būti sąžiningu ne tik pačiam sau, bet ir savo draugui, jeigu Jūs jį tikrai mylite.    

Kalbėjau apie sąžiningumą. Ką tai reiškia? O gi, suvokusi, kad negalite atsispirti buvusiam, tuojau pat nutraukite santykius su esamuoju. Tai padarysite, jeigu, kaip sakote, labai jį mylite. Nėra čia ko kankinti ir laikyti nežinomybėje  žmogų, gal būt nesuvokiantį kas vyksta ir galbūt kaltinantį save.