Donaldo Trumpo palikimas tiesos griuvėsiai

Paskelbta 2021 sausio mėn. 26 d. | 0 koment.

Žymės: D. Trumpas, demokratija, Rusija, Kinija, Lietuva, tiesa, dezinformacija

Visi iki vieno diktatoriai vadovaujasi A. Hitlerio patarimu „Jeigu nori masių simpatijos, pasakok jiems pačius kvailiausius ir naiviausius dalykus“. Iš jo išplaukia ir diktatorių siekis naikinti skirtumą tarp diktatūros ir demokratijos. V. Putino režimas, kaip ir Kinijos, investuoja milijardus tiesiogine šio žodžio prasme į Vakarų ekonomikas taip parodydami, kad jie neklysta. Galiausiai JAV demokratijoje D. Trumpo asmenyje diktatūrų investicijos atsipirko - tiesa tapo alternatyvi.

Buvęs JAV prezidentas D. Trumpas prieš palikdamas prezidento postą pareiškė, kad jis vienintelis JAV prezidentas savo kadencijos metu nepradėjęs nei vieno karo. Netiesa, mat jis pradėjo karą pačioje JAV savo neretai beprotiškais pareiškimais sąmoningai skaldydamas visuomenę. Jo pandemijos rimtumo menkinimas jos pradžioje JAV kainavo 400 000 gyvybių. Kitaip tariant, jis, kaip ir bet koks diktatorius, kurpė sau ir daliai visuomenės priešus, kuriuos būtina sunaikinti. Jo melaginga kampanija skirta kvestionuoti rinkimų rezultatus priešais pavertė draugus, brolius ir seserys, vaikus ir tėvus. Galiausiai jo kvietimas eiti į Kapitolijų pavirto Kapitolijaus šturmu. Žinant, kad Kapitolijus yra JAV demokratijos stipriausias simbolis nori nenori šturmas asocijuojasi su 1917 metų bolševikų Žiemos Rūmų puolimu. Arba, buvusio Kalifornijos gubernatoriaus, aktoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio žodžiais tariant, - su 1938 metų vykdyto Vokietijoje pogromu prieš žydus – Kristalnacht. Matant nacistinę simboliką apsirėdžiusias figūras daužančias Kapitolijaus kabinetus, manau ši A. Schwarzeneggerio emocinė asociacija pagrįsta. Jis yra respublikonas, austrų emigrantas, kuriam rūpi ne respublikonų partija, bet demokratija, kurios kaina jis puikiai žino.

Alternatyvi tiesa, alternatyvios žinios, melagienos priešpastatomos faktams – visi šie dešimtmečiais atidirbti įrankiai lengvai paveikūs jaunuose demokratijose, lyg ir neturėtų kelti rūpesčių kelis šimtus metų turinčioms demokratijoms, tame tarpe ir JAV. Tačiau prie D. Trumpo jie suveikė. Net ir matydami D. Trumpo pastangas naikinti tiesą, vis dėlto didelė dauguma Atstovų rūmų respublikonų prieštaravo apkaltai, ir beveik du trečdaliai palaikė D. Trumpą. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma respublikonų rinkėjų vis dar remia D. Trumpą ir nekaltina jo dėl riaušių Kapitolijuje, nekaltina ir dėl baltųjų viršenybės šalininkų gynybos, juk jie, anot D. Trumpo, „labai puikūs žmonės“.

Daliai amerikiečių tiesa pavirto tikėjimu melu tiražuojamu žmogaus neturinčio jokių skrupulų siekiant valdžios ir niekada nepatyrusio eilinio amerikiečio kasdienio gyvenimo finansinių sunkumų. Paveikti melais, 74 milijonai amerikiečių nustojo racionaliai mąstyti. Ir šis faktas nieko bendro neturi su partine ideologija. Staiga turintis aukščiausią valdžią politikas prakalbo jų neapykantos savo kasdienybei ir mokslui kalba. Tik priešais tapo ne ekonominė ir socialinė nelygybė, ne bedarbystė, ne super konservatyvios religinės dogmos, ne psicholginis paralyžius neleidžiantis keisti savo beviltiškos situacijos, bet juodaodis, žydas, „leftistas“, ne amerikietis, demokratija. Tapo pateisinama bolševikiškai suversti kaltę kitam. Ir Lietuvoje panašios D. Trumpo kopijos, rasisto kopijos, white power kopijos Lietuvos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje neva skiria savo kritiką tik JAV demokratų partijai. Iš tikro jos rodo neapykantą pačiai demokratijai, nes ji reikalauja solidarumo, pagarbos demokratinėms institucijoms net kai jos tau velniškai nepatinka. Artimiausias pavyzdys

Lietuvoje būtų LVŽS patologiniai melagiai R. Karbauskis, A. Širinskienė, A. Veryga ir S. Skvernelis. Pastarasis žinomas už odiozonius pareiškimus esą, policinę valstybę gali pakeisti tik kriminalinė. Taip pat už posėdžių protokolų naikinimus, o naujausias debošas – rusų popso žvaigždės Kirkorovo gynimas. Ką ir kalbėti apie LVŽS bandymus kontroliuoti LNRTV bei apie įžūlų melą esą pasiruošta antrai pandemijos bangai. Tokia jau diktatorių klasikinė baimė nekontroliuojamai žiniasklaidai. Deja, skiepų nuo melo ir kvailumo nėra, nors pastarieji, vyraujant palankioms aplinkybėms, nepaprastai užkrečiami.

                                                                                        Tęsinys delfi.lt