Paskelbta 2012 gruodžio mėn. 19 d. | 3690 koment.
Regis, LSDP visu greičiu tampa koalicinių partijų šantažo įkaitu. Net peršasi klausimas, būti socialdemokratijai Lietuvoje ar ne? Sprendžiant pagal antradienio balsavimą Seime dėl V. Uspaskicho, V. Gapšio ir V. Vonžutaitės teisinės neliečiamybės panaikinimo, ateitis optimizmu nekvepia.
Ką gi, šis Seimas savyje priglaudė net keturias partijas, sukurtas ant šmeižto, melo, finansinių machinacijų, politinės korupcijos pamatų. Tai buvo žinoma. LSDP tai žinojo.
Bet dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių, ištiesė trims partijoms ranką. Ar galima buvo pasielgti kitaip? Ar galima buvo mūrų stoti prieš Darbo partijos atstovo paskyrimą Seimo pirmininku? Žinant, kad Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimo atidėjimas Darbo partijos vadams, anot D. Teišerskytės – ketveriems metams, akivaizdžiai yra vienas esminių šios partijos buvimo Seime tikslų.
Seimo pirmininkas V. Gedvilas turėjo mažiausiai pats nusišalinti nuo pirmininkavimo, kaip ir jo pavaduotojas V. Gapšys. Taip neatsitiko. Todėl niekas neįrodys, kad nebuvo supainioti interesai vienos partijos naudai. Kodėl tylėjo dėl tokio akivaizdaus interesų konflikto socialdemokratų frakcija?
Siekiant suteikti šantažui svorį, LSDP koalicijos partnerės balsavime dėl biudžeto tvirtinimo datos nepalaikė socdemų. Tas pat nutiko balsuojant dėl Privalomojo sveikatos draudimo ir dėl Socialinio draudimo fondų biudžeto. Tai buvo trys antausiai socialdemokratams tik per vieną dieną.
Nuo kurios akimirkos socialdemokratai, parodę stuburą prezidentei, nesugebėjo jo parodyti Darbo partijai? Ar, kai sutiko socialinės apsaugos ir darbo ministre paskirti darbietę Algimantę Pabedinskienę? Juk ji neturi rimtos patirties šioje socialdemokratams ideologine prasme vienoje svarbiausių sričių. Nors LSDP turi profesionalą, buvusi ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Algirdą Sysą!
Kaip elgsis LSDP, jeigu nepavyks panaikinti Darbo partijos narių teisinės neliečiamybės? Kaip elgsis, kai Lietuvos Lenkų rinkimų akcija pradės reikalauti drakoniškų įstatymų prieš abortus ar reikalaus visas mokyklas paversti katalikiškomis, o Vilniaus valdytoju paskirti Jėzų Kristų? Kai Tvarka ir Teisingumas pareikalaus vardan Rolando Pakso keisti Konstituciją? Ką LSDP atsakys savo koalicijos partneriams, kai svarbiose Valstybei sprendimuose juos retkarčiais rems TS-LKD ir Liberalų Sąjūdis? V. Uspaskichas jau išvadino socialdemokratus kagėbistais ir nomenklatūrininkais, besitariančiais su dešiniaisiais už jo nugaros.
Žinoma, galima tikėtis, kad problema išsispręs savaime. Kad pašalinus iš Seimo Darbo partijos trys muškietininkus, Darbo partijos frakcija subyrės, dalis pereis pas socialdemokratus, bet toks pamąstymas daugiau tinka Kalėdiniams lūkesčiams.
Faktas yra tas, kad numarinus neliečiamybės panaikinimo bylą, socialdemokratai praras bet kokį pasitikėjimo kapitalą savo, kad ir antikorupcinei politikai. Nekalbant jau apie pasitikėjimo teisingumu atkūrimą. Kitaip tariant, apie socialdemokratinę vyriausybės programą ir politiką teks pamiršti.
Vienintelis būdas išvengti naujų antausių nuo nepatikimų koalicijos partnerių, tai grasinimas skelbti pirmalaikius rinkimus. Bet pamojuoti šiuo grėsmingu vėzdu galima tik kartą, nes antrą kartą į tą vėzdą niekas nebekreips dėmesio.
Taigi, LSDP įžengė į minų lauką ir reikės saliamoniško sprendimo bei sizifo kantrybės, siekiant tą lauką kažkaip pereiti.