Ar rusakalbiai žydai mažiau verti? Jokiais būdais!

Paskelbta 2017 birželio mėn. 1 d. | 16 koment.

Žymės: VŽB, LŽB, VJC, LJC, Faina Kukliansky, demagogija, žydai

Reikia būti piktybiškai nusiteikusiam, norint mane išvadinti rusofobu. Kreipiuosi į kai kuriuos tą melą skelbiančius rusakalbius Vilniaus žydus. Esu rusų meno visokiomis formomis gerbėjas. Asmeniškai legendinio klouno Jurijaus Nikulino kvietimu esu vaidinęs jo cirke Maskvoje. Taip pat legendinio Tagankos režisieriaus Jurijaus Liubimovo kvietimu vaidinau jo pastatyme „Meistras ir Margarita“ Švedijos Karališkajame dramos teatre. Mano keli geriausi eilėraščiai parašyti rusų kalba. Beje, rašau eiles lietuvių, rusų, švedų, anglų ir ispanų kalbomis.

Tai kas tokio baisaus atsitiko, kad pradėta piktybinė kampanija prieš mano asmenį? Ar dėl to, kad turiu pagrindo teigti, kad Simono Gurevičiaus inicijuoti VŽB pirmininko rinkimai nieko bendro su demokratiniais principais neturi? Tačiau niekas rimtai paneigti mano argumentų nebando. Tai kas belieka? Paversti pagrįstą kritiką kaltinimu, neva aš niekinu rusakalbius Vilniaus žydus. Pigu ir daugiau nieko. Tačiau, jeigu kas mano esąs be pagrindo „įtartas“, nuoširdžiai atsiprašau.

Kaltinimas yra be jokio pagrindo. Kai mūsų tėvus, senelius, tetas, dėdes žudė bet kurios Europos šalies fašistai, jiems buvo nusispjauti, kokia kalba tarpusavyje kalbėjome. Rusijoje po 1917 metų revoliucijos per pogromus sunaikinta apie 100 000 žydų . Kai Stalino įsakymu vežė Lietuvos žydus į Gulagą, nebuvo nesvarbu, kokia kalba jie tarpusavyje kalbėjo. Prieš ir po  II PK Rusijos žydai neišvengė „valymo“, gulaguose žuvo dešimtys tūkstančių Rusijos žydų.

Štai mano pareiškimas sukėlęs audrą: „Yra dar viena – mentaliteto problema, persekiojanti Vilniaus žydų bendruomenę. Tai rusiškas-sovietinis mentalitetas. Pavyzdžiui, dauguma tų 260 susirinkusių VŽB narių tarpusavyje kalbasi tik rusiškai. Jie žiūri tik Rusijos TV kanalus. Jiems nesuprantami tokie terminai, kaip antai demokratiniai rinkimai, demokratinės rinkimų ir rinkimų kampanijos procedūros.“. Aiškiai kalbėjau tik apie 260 žmonių ir pabrėžiau „dauguma“. Kitaip tariant, 2 000 Vilniaus žydų, kurių nemaža dalis yra rusakalbiai, - jų mano pareiškimas visiškai neliečia.

Kokiais motyvais rėmiausi skelbdamas minėtą pareiškimą? Norėjau paaiškinti, dėl kokių priežasčių, mano manymu, nebuvo laikomasi demokratinių žaidimo taisyklių bei nerodoma joms pagarba. Juk 260 žmonių balsavo rinkimuose, kuriuose akivaizdžiai buvo pažeisti nešališkų rinkimų principai, buvo skaldoma bendruomenė. Lengviausia buvo mano argumentus atmesti emocingai ir primityviai šūkaliojant „Gaspadin Vinokuras - padsadnaja utka Faini“. Taip pat kaltinant mane rusakalbių žydų menkinimu.

Galiu taip pat emocingai atšauti: kieno statytinis yra Simonas Gurevičius? Mat, lėšų organizuoti tokius brangius rinkimus jis neturi. Todėl, jeigu rinkimai tikrai buvo demokratiški ir skaidrūs, jis turėtų pateikti visą rinkimų finansavimo ataskaitą. Noriu žinoti, kas finansiškai parėmė S. Gurevičių, kiek jis gavo, kur gavo, ar buvo mokami mokesčiai? Skaidrūs rinkimai neįmanomi be viešos finansinės ataskaitos. Tokie yra Lietuvos įstatymai. Tačiau į šį mano pastebėjimą įžūliai atšaunama: „Mes esame bendruomenė, todėl patys galime rašyti savo įstatus“. Teigiu, kad Lietuvoje bendruomenių įstatai turi atspindėti demokratinės Lietuvos įstatymus, antraip įstatai bus neteisėti, jie veda į vidinius konfliktus bei spekuliacijas. Protingi, sugebėję atsikratyti emocijų mano oponentai, tai puikiai supranta. Mano siūlymą keisti įstatus jie priima teigiamai. Mielai su jais norėčiau bendradarbiauti bet kokia kalba. Mano oponentai nėra mano priešai.

Bet toks supratimas retas, bent kol kas. Tai matėme iš dezinformacinės kampanijos prieš Fainos Kukliansky „kvotų pakeitimo skandalo“ renkant LŽB pirmininką. Bet LŽB juridinių narių kvotos nustatytos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu. Visi kiti ankstesni susitarimai pažeidžiantys LR Asociacijų įstatymą nėra teisėti. Skaudu? Taip, ir man taip pat iš pirmo žvilgsnio. Bet Jungtinėse Tautose JAV ir Lietuva turi po viena balsą. Kinija ir Lietuva turi po vieną balsą. Europos Sąjungoje Lietuva ir visos ES narės turi po vieną balsą, nesvarbu žmonių kiekio.

Tai kam pudrinti nesusigaudančių žmonių smegenis? Man tada atšauna: „Nenoriu Fainos, nes ji nepagarbiai elgiasi. Ji tokia ir anokia“. Kiti kaltina F. Kukliansky korupcija. Mano atsakymas kritikuojantiems LŽB pirmininkės elgesį: taip, be jokios abejonės bendraujant su bendruomenės nariais būtinas solidus, pagarbus elgesys. O tiems, kaltinantiems LŽB pirmininkę korupcija, patariu tuojau kreiptis į prokuratūrą. Jokių problemų. Taip pat niekas nedraudžia viešai kritikuoti ne tik pirmininkės veiksmus, bet ir valdybos bei tarybos atsakomybę. Baikite versti kaltę tik vienam žmogui. Tai tipiško sovietinio vergo mentaliteto pavyzdys: „Vot pridiot novij car i vsio budet chorošo“. Tikrai? Nekeičiant atgyvenusių VŽB įstatų?

Sugrįžtu prie rusakalbių ir lietuviškai kalbančių žydų temos. Esu Kauno žydas ir šioje vietoje taip pat kalbu tik savo vardu. Mano šeimos šaknys Lietuvoje apie 200 metų. Visa mano aplinka pradedant nuo senelių iki apie 40 giminių Izraelyje kalba jidiš ir lietuviškai. Kaunas toks specifinis žydų kilmės lietuvių miestas. Net garsusis šlagerių meistras Danielius Dolskis prieškariniame Kaune per pora mėnesių išmoko lietuviškai ir taip šauniai dainavo, kad jo dainos dainuojamas iki šios dienos.

Vilniuje gyvena puikiausi mūsų menininkai, mokytojai, scenografai, muzikai, dainininkai, istorikai, verslininkai, gydytojai. Visi puikiai kalbantys ir lietuviškai, ir rusiškai. Nei vienam nekilo mintis man pasiūlyti kalbėtis su jais tik rusiškai. Kai matau, kad rusų kalba kai kam lengviau bendrauti, kalbu rusiškai su malonumu. Bet kai man rusakalbis žydas, ne kinas, ne anglas, ne rusas sako, kad Rusijoje daugiau demokratijos negu Lietuvoje ir vos nepuola į atlapus? Arba priekaištaujama, kad FB poste rusų kalba pradėtoje diskusijoje kalbu lietuviškai (nors pašnekovai patys puikiai moka šią kalbą ir angliškai taip pat.). Esu net kaltinamas chamišku elgesiu, nors visose valstybėse žydai kalba tos valstybės kalba. Nesvarbu ar tai būtų prancūzų ar švedų žydai.

Man atvykus į Izraelį 1975 metais, ulpane mokytoja pasakė: „Anachnu ba aretz midabrim rak ivrit“. ( Mes Izraelyje kalbame tik hebrajiškai). Mano nuomonė yra tokia: chamiška yra reikalauti kalbėti rusų ar kita kalba, kai laisvai kalbama valstybine kalba. Jeigu man pasiūlytų kalbėtis jidiš arba hebrajiškai - suprasčiau, bet ne, spaudžiama kalbėti rusiškai. Galiausiai nusprendėme kalbėtis angliškai, nes ispaniškai nemokėjo.

Mes gyvename Lietuvoje. Mūsų vaikai Šolom Aleichemo mokyloje ne šiaip sau mokomi lietuvių kalba. Mūsų seneliai kovojo ir padėjo galvą už Lietuvą 1918 - 1920 metais. Mano senelis palaidotas Lietuvoje, mano tėvo lietuvių fašistų nužudyta mama ir mano tetos užkastos Lietuvoje. Nežinau, kur jų kapai. Tokia yra mūsų, žydų, skausminga dalia gyvenant diasporoje. Ne vien tik lietuviai fašistai žudė žydus. Žudė visoje Europoje. Tačiau į Vokietiją po Berlyno sienos griūties masėmis važiuoja žydai gyventi ir ką? Neišmoks vokiečių kalbos - negaus jokio normalaus darbo.

Tad kodėl kažkam šauna į galvą, kad Lietuvoje nereikia mokytis lietuviškai arba mokant kalbą vengti ją vartoti? Kodėl manoma, kad galima prasistumti rusiškai, kai nesi rusas ar lenkas? Prisiminkite, kad esame Lietuvos piliečiai, bet jeigu šios šalies kalbos pakęsti kažkas negali, nors puikiai moka ir Lietuvoje gyvena, tai Rusija visai šalia, jeigu ten kažkam geriau, kam kankintis? Kiekvieno laisvas pasirinkimas. Mažiausiai ko reikia šiuolaikinei, jaunai mūsų kartai yra užsidaryti žydiškame gete. Kalbų žinojimas yra kelias į pilnavertį pasaulį. (Aš kalbu septyniomis kalbomis ir dar trimis susikalbu.).

Tai tiek apie bandymą piktavališkai pridergti man norą pažeminti rusakalbius Vilniaus žydus. Taip nėra ir jie šito niekaip nenusipelnė. Juk žydas, nesvarbu kalbos yra ir liks žydu. Geriau pakalbėkime apie tikrąją demokratiją ir kaip ją įprasminti VŽB įstatuose. O tai jau atsakingas iššūkis reikalaujantis rimtų žydiškų smegenų. Patariu nepasiduoti primityvių, nesugebančių savikritiškai mąstyti demagogų sukeltoms emocijoms. Nes, kai emocijos paima viršų, protas išeina atostogų. Mes gi, nesvarbu rusakalbiai ar kalbantys lietuviškai, esame žydai litvakai, Lietuvos žydai. Mūsų bendruomenė taip ir vadinasi - Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šito nedera pamiršti.