Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Ar trokštantys tiesos ir teisingumo menininkai yra buki?

Ar trokštantys tiesos ir teisingumo menininkai yra buki?

Paskelbta 2012 rugpjūčio mėn. 9 d. | 1 koment.

Žymės: , , , , , , , , , ,

"Panaudotas Jano Matejkos paveikslo „Stańczyk“ fragmentas. Stanczykas buvo trijų karalių – Aleksandro, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto – juokdarys. Tai garsiausias Abiejų Tautų Respublikos karaliaus  juokdarys. Nuo XIX a. lenkai jį suvokia ne tik kaip juokdarį, bet ir kaip mąstytoją, politikos filosofą. Galicijos konservatoriai save pavadino šio juokdario vardu – Stańczycy. Matejko šį personažą pakėlė iki įspūdingų, beveik Hamleto aukštumų. Sukrečiantis paveikslas, savo filosofine prasme lenkiantis kitus šio tapytojo darbus. Vaizduojama scena, kai juokdarys karalienės Bonos pokylyje sužino apie Smolensko praradimą. Politikos filosofai dažnai yra panašūs į Stanczyką." TSPMI Prof. A. Jokubaitis, "Vertybių tironija ir politika".

 

Kalbu, žinoma, ne apie visus Lietuvos menininkus. Tik tuos, jau remiančius pseudo politinius judėjimus, arba bandžiusius jose dalyvauti. Dabar, turint faktus,  galima įrodyti, kad jie buvo apmauti. Visi iki vieno. Išnaudoti visi iki vieno. Išspirti lauk visi iki vieno. Kaip sakė filosofas Bertrand Russell´as: „Prie diktatūros kvailiai turi teisę valdyti, prie demokratijos balsuoti“.

 

Geriausiai mano pateiktą teiginį iliustruoja maestro Saulius Sondeckis, kurį apmovė nepolitinės politinės partijos veikėjas Darius Kuolis. Štai ką pasakoja, pasak politologo A. Medalinsko, dirigentas  S. Sondeckis apie tai, kaip „demokratiškai“ D.Kuolys kūrė savo partiją „Lietuvos sąrašas“:  „Seime įvykusioje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo pristatyta „Lietuvos sąrašo“ idėja, aš dalyvavau, todėl, kad mane pakvietė buvęs „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Valdas Vasiliauskas. Būtent tada aš ir išgirdau tokią idėją, kaip „Lietuvos sąrašas“. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad režisierius Eimuntas Nekrošius, dirigentas Saulius Sondeckis ir režisierius Jonas Vaitkus – mes pirmieji trys, pasirašę LT sąraše. O kas ten toliau turėjo būti tame sąraše, tiesą sakant, aš nežinau. Mums buvo pasakyta, kad „Lietuvos sąraše“ bus ir daugiau žinomų asmenybių, tačiau tie žmonės nieko nedarys, nedalyvaus politinėje veikloje, kadangi jie tiktai palaiko pačią sąrašo atsiradimo idėją.

TAČIAU dar tą patį vakarą gavau elektroninį laišką, kur sakoma, kad aš turiu užpildyti tam tikros formos kortelę, atsakyti į kelius klausimus, o prie jų, lyg tarp kitko, parašyta: „Aš negaliu dalyvauti kitą savaitę įvyksiančiame steigiamajame partijos susirinkime, bet sutinku būti šitos partijos nariu ir balsuoju už Darių Kuolį, kaip šitos partijos pirmininką“. Aš tiesiog „sprogau“ iš nuostabos, nes šitokio „triuko“ per visą savo gyvenimą man dar neteko patirti!.. Aš net neįsivaizdavau, kad apskritai galima suorganizuoti tokį cinišką triuką, kad galima štai šitokiu būdu „suorganizuoti“ partiją, net nesušaukus partijos steigėjų suvažiavimo, vien tiktai išsiuntinėjus jiems lapelius! Jokios kitos alternatyvos steigiamos „Lietuvos sąrašo“ partijos pirmininkui D.Kuoliui nėra numatyta, kadangi elektroniniu paštu atsiųstoje kortelėje parašyta tiktai viena pavardė.“. 

 

Na, kaip atsitiko, kad mūsų puikieji žinomi visame pasaulyje kultūros vedliai, paslydo ant politinių telefoninių sukčių jauko? Juk turguje jie nesumokėtų už daiktą kainuojantį dvidešimt litų, du šimtus litų?

 

Kai A. Valinskas sukūrė savo TPP partiją, jis pasirinko nieko bendra savo gyvenime su politika neturinčius atitinkamus asmenis, kuriuos vienijo viena bendra idėja - padaryti šposą.  Ir jų pačių nuostabai į Seimą  jie pateko.  Šį kartą vien tik su šposais toli nenueisi. Kad galima apsukti neišprususius  žmones, nenuostabu. TPP atveju už juos balsavo masė pakibusių ant jauko kvailių.  Mums, mokesčių mokėtojams tai kainavo milžiniškus pinigus ir bekraštį nusivylimą. Bet kaip apmaunami aukštos erudicijos ir kultūros veikėjai? Tie, patys, savo noru  lyg avys ėję prie Venckų klano  tvoros? Tie, nusideginę nagus  prie  „Lietuvos  sąrašo“ banalių idėjų  šiukšlių laužo?  Siūlau menininkams patarimus, kuriais remiantis, jie nepateks ant sukčių jauko ir jiems nereikės gėdytis prieš visą Lietuvą.

 

  1. Pirmas patarimas: nesiremkite emocijomis. Mes, menininkai esame emocionalūs žmonės. Renkantis politinę partiją ar judėjimą, pamirškite emocijas. Susipažinkite su emocinio raštingumo pagrindiniais teiginiais. O emocijos renkantis politinę partiją yra tabu ir taškas! 
  2. Antras patarimas: atkreipkite dėmesį į personalijas. Didelis kiekis garsių žmonių (žiūrėk TPP) skaidrumo negarantuoja. O, jeigu tai žmonės pakeitę aibes partijų, bėkite šalin nuo jų kaip nuo maro.
  3. Trečias patarimas: jeigu jie sako, kad jie eina prieš sistemą, nors dvidešimt metų jie buvo sisteminiai, reiškia, jie meluoja. Mat būdami sistemoje, jie galėjo jau sukurti rojų žemėje.
  4. Ketvirtas patarimas: ideologijos. Jeigu peršama ideologija apie amžiną rojų žemėje, tik reikia nukapoti galvas sistemininkams, pridėkite pirštą prie smilkinio ir akivaizdžiai pasukite.
  5. Penktas patarimas patarimas: politika nėra religija. Tikėkite bažnyčioje kiek norite. Netikėkite niekuomet politikais, sakantiems  jais tikėti.  Juk žinote, kas rašoma Šventajame rašte apie netikrus  dievus?
  6. Šeštas patarimas: tapkite partijų, atspindinčių jūsų pasaulėžiūrą, nariais. Dalyvavimas partijų veikloje suteikia daug didesnes galimybes paveikti partijos politiką, nei balsuoti už "gelbėtojus" kartą per keturis metus.
  7. Įsigilinkite: ideologijos neturėjimo prielaida yra korupcija - politinė, moralinė, o rezultatas - jokios strategijos, jokios taktikos, jokio skaidrumo, asmeniniai interesai. Juk vis tiek į Seimą pateksi. Taigi, reikalaukite iš visų partijų ne vien tik šnekų apie vizijas.

 

Mes, menininkai, jų turime aibes ir daug gražesnių bei įdomesnių nei politinių telefoninių sukčių. Iš „judėjimų“ reikalaukite kuo tikslesnių  paskaičiavimų apie jų vizijos įgyvendinimo kaštus.

 

Mes turime keturiolika ministerijų, na, tegul pateikia kiekvienos jų kuruojamos  srities verslo planą. Pakaks poros puslapių brošiūrėlėje sudėlioti tikslus, tų tikslų pasiekimo pasekmes piliečiui pinigine išraiška ir socialine nauda. Teguk tiksliai nusako, kaip ir ką jie reformuos. Jeigu tokios informacijos  neturi – o tokios jie neturi, nes toks paskaičiavimas kainuoja krūva pinigų, mažiausiai metus darbo, profesionalių žinių ekonomikoje, finansuose, švietime ir taip toliau.  Čia nepakanka šaukti infantiliu iki froidiniu tonu „Vardan Lietuvos!“ arba „Šalin klanus!“ arba „Mes drąsūs!“.


Tikros drąsos reikia pasakyti rinkėjams tiesą apie savo partijos ir jos politikos gebėjimus pasiekti deklaruotų tikslų ir kiek jie naudingi rinkėjui. Tokios tikros politinės drąsos Lietuvoje dar niekas nematė. 

 

Tai tokie būtų esminiai patarimai. Jų pakaks nepatekti į politinių telefoninių sukčių nagus.  Pakaks, norint išvengti vieno vado partijų, vieno klausimo partijų, perbėgėlių ir apsimetėlių Seime. Nebereikės šaukti daugiau esą Seime tik vagys ir sukčiai, todėl reikia viską apversti aukštyn kojomis, taip sukuriant dar didesnį chaosą, nepasitikėjimą, korupciją. Tai uždaras ratas. Kad iš jo išsilaisvinti, reikia kur kas daugiau nei bukų pažadų tipo „mes sieksime“ ir apskritai pažadų mentaliteto rinkiminėje kompanijoje. Atsikratytume ir mėšlo pylimo ant vienas kito kaip įrankio gauti ekstra taškų ir panašiai. Visa tai bukina rinkėją. Politikai tai puikiai žino, bet kam reikalingas sąmoningas rinkėjas?  Štai tokiu atveju britų filosofas B. Russell´as teisus. Todėl  klausimas: ar jums reikia „nachlebnikų“ Seime dar keturiems metams? Man – ne.

 

Taigi, ar trokštantys  tiesos ir teisingumo menininkai yra buki? Na, aišku bent tiek, kad jie jau tikrai  neturėtų tokiais būti.

 


Publikuoti komentarą

Komentarai

  • Geras!!! :)

    Publikavo Keira ;*, 2012 rugsėjo mėn. 09 d. 10:46 (prieš 12 metus)

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design