Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » „Lenkų klausimas“ - su politiniu pamušalu

„Lenkų klausimas“ - su politiniu pamušalu

Paskelbta 2012 kovo mėn. 19 d. | 1 koment.

Žymės: , , , , ,

Vilniuje pagaliau įvyko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ilgai planuota ir reklamuota demonstracija. Sakoma, kad protestuojama prieš Švietimo reformą, neva pažeidžiančią etninių mažumų teises. Teises į ką? Į savo kalbą? Netiesa. Dažnas Lietuvos lenkų kilmės pilietis prastai moka valstybinę kalbą, dalis būsimų studentų lietuviškai šneka su akcentu. O ar keturi iš visų dėstomų dalykų vidurinėje mokykloje lietuvių kalba lenkų mokyklose tikrai verčia lenkus asimiliuotis?

 

Baltarusių ir žydų kilmės Lietuvos piliečiai mano kitaip. Valstybinės kalbos mokėjimas, anot jų, yra būtinas, savaime aiškus dalykas. Jie atsiribojo nuo LLRA vadovo, EP nario Valdemaro Tomaševskio melagingų teiginių. Jis, beje, tvirtina, kad LLRA atstovauja visoms Lietuvos etninėms grupėms.

 

Kodėl minėtos etninės mažumos nesipriešina Švietimo reforma? Todėl, kad jos nespekuliuoja tuo, ko nėra. Jos gerai susipažinusios su naujosios redakcijos Švietimo įstatymu. Mat ten padaryta nemažai sprendimų, kurie leidžia sušvelninti įstatymo reikalavimus tautinių mažumų atžvilgiu. Yra sudarytos sąlygos kelti mokytojų kvalifikaciją, patvirtintas lankstesnis mokyklų tinklas tautinėms mažumoms, be to, nustatytas kitoks lietuvių kalbos egzamino vertinimas. Teisingai pastebi švietimo ministras G.Steponavičius: lietuvių kalbos pamokos yra papildomos, o dėstymas tautinių mažumų kalbomis nėra siaurinamas.

 

Tad kur problema, panie i panowie? Iš kur tas „lenkų klausimas“ atsirado? Ar tai tikrai tik kalbos klausimas? Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų koordinatorius Albertas Narvaišas teigia, kad protestuojama ne prieš lietuvių kalbą, o tik už lygias galimybes. Reikalaujama pereinamojo laikotarpio, kad šiandieniai vienuoliktokai spėtų smarkiai pagerinti lietuvių kalbos žinias.

 

Jeigu tai tik tokia problema, dėl kurios gatvėn išeina 3,5 tūkst.i lenkų kilmės bendrapiliečių, ją būtina išspręsti tuojau pat. Kiek tokiam pereinamajam laikotarpiui reikia metų? Patys nežino. Aš manau, kad valstybinės kalbos teisingiausia yra mokytis nuo pirmos klasės, kaip ir visur kitur pasaulyje. Bet sakoma - nuo penktos.

 

Palaukit, jeigu taip, tai kur čia lygios teisės? Etniniai lietuviai moksleiviai taip pat išeis į gatves ir pareikalaus tokių pat išimčių stojant į Lietuvos universitetus. Ar dvejų metų lietuvių kalbos studijų dešimtokams nepakaktų? Palyginimui: Švedijos universitetuose jokių išimčių kitakalbiams nėra. Jie turi laisvai kalbėti švediškai ir tiek. Taigi mano, etniniai mažumai priklausančio piliečio asmenine nuomone, problemos nėra. Jau metai kaip veikia įstatymas. Tiesiog reikia sėsti ir mokytis. Kitaip nebūna.

 

Tačiau kažkur kitur batas spaudžia. Pasaulio lenkai organizuojasi protestams prieš neva Lietuvoje persekiojamą, diskriminuojamą lenkų mažumą. Nors turime aibę lenkų mokyklų, lenkišką partiją  ir taip toliau. Lenkų bendrapiliečių atstovas užtikrina, kad turi problemų tik su Švietimo reforma. Matyt, ponas A.Narvaišas nesuderino pasisakymo su savo vadu V.Tomaševskiu, skraidančiu po pasaulį kaip tik kaltindamas Lietuvą lenkų mažumos persekiojimu. O dabar dar ir pareiškė, pasak delfi.lt :„Tautybė – nuo tėvų, nuo senelių ir prosenelių. Ir ketvirtasis Dievo įsakymas sako – gerbk savo tėvą ir motiną. Jeigu išsižadėsime savo tautybės, tai bus didelė nuodėmė. Jeigu valdantieji mus vers išsižadėti savo tautybės – tai irgi bus nuodėmė. Nesiasimiliuosime. Nes tėvų žemė – mūsų žemė, tėvų kalba – mūsų kalba. Buvome šv. Mišiose Aušros Vartų koplyčioje. Ir kunigas sakė, kad kova už lenkišką mokyklą - tai ir kova už šventą Romos Katalikų tikėjimą. Nes būtent lenkų mokyklose 100 proc. vaikų lanko religijos pamokas.“

 

Aišku? Pasitelkiamas ne tik melas apie prievartavimą išsižadėti savo tautybės, bet dar ir kviečiama šventai kovai už šventą katalikišką tikėjimą. Matyt, prieš tuos pagonius lietuvius. Maniau, kad lietuviai taip pat katalikai, bet, pasiklausęs V.Tomaševskio, supratau, kad klydau.

 

Bet štai kalbos apie tautą ir savo žemę – rimtas reikalas. Apie tai, kad ši žemė yra Lietuvos valstybės neatsiejama dalis, nesakoma nei žodžio. Siūlau nenustebti, kai laikui bėgant bus pradėta kalbėti apie autonomiją - panašiai kaip Kosove. V.Tomaševskis visiškai logiškai pareiškė, kad jis esą kovoja už žemės gražinimą lenkams. Tiek metų vadovavo Vilniaus kraštui, bet žemė vis dar negražinta? Ir kaip ta kova atrodo? Laikas kalbėti apie neviešinamą faktą: daroma viskas, kad žemė Vilniaus rajone neatitektų lietuvių kilmės gyventojams. Ne iš piršto laužtas pavyzdys: prieš kelis metus Vilniaus rajono Buivydiškių gyventojai susivienijo kovai už asmeninės žemės paskirties žemės gražinimą. Teismas prieš 17 metų nurodė tas žemes, kurias dirbo ir dirba lietuviai bendrapiliečiai, gražinti jiems. Vietiniai lenkai bendrapiliečiai visus 17 metų kovojo teismuose prieš šių žemių gražinimą, nors tos žemės niekaip jiems nepriklausė. Pagaliau prieš kelis mėnesius žemė buvo gražinta. Bet tik daliai.

 

Štai kaip atrodo ta absurdiška padėtis: vienas žemės ruožas padalintas į sklypus. Vienos moters marti žemę gavo, o pačiai moteriai, kurios žemė ribojasi su marčios, negražinta. Ir taip kas antras ar kas trečias gavo, kiti – ne. Buvo kreiptasi į Vilniaus rajono žemėtvarką. Atsakymas atėjo tik po septynių mėnesių: esą tie negražinti žemės sklypai jau priklauso Zujūnams, o ne Buivydiškėms, o dokumentų, įrodančių pasikeitimą, „nėra“. Primenu: tie sklypai ribojasi vienas su kitu. Tai - biurokratiniai žaidimai, trukdantys atgauti žmonėms teisėtai priklausančią žemę. Gal ponas V.Tomaševskis galėtų pakovoti ir už bendrapiliečius lietuvius, juk ir jie Vilniaus krašte gyvena?

 

Kaip gesinti propagandą, kaip elgtis su demagogija ir šmeižtu sklindančiu iš LLRA vadovų lūpų? Akivaizdu, Lenkijos vyriausybė elgiasi neprotingai arba, nebent jie per V.Tomaševskį kaip tik ir kuria Kosovo scenarijų. Bet ar protingai elgiasi Lietuvos vyriausybė?

 

Vyriausybė ir Seimas tik gesina jau įžiebtą ugnį, bet prevencinių priemonių nematyti arba jos neadekvačios. Pavyzdžiui, dėl tų kelių lotyniškų raidžių padaryta rimta klaida. Juk buvo nesunku laiku įtraukti į lietuvišką abėcėlę trūkstamas lotyniškas raides. Ekspertai teigia, kad Konstitucija tokio pakeitimo neleidžia. Tikrai? Bet Seimas staigiai surinko 98 Seimo narių pritarimą keisti Konstitucijos vieną iš straipsnių dėl sutuoktinių vaidmens valstybėje. Kas trukdo taip pat žaibiškai priimti sprendimą dėl kelių raidžių,  leisiančių visiems nelietuviams rašyti pavardes visomis lotyniškomis raidėmis? Toks sprendimas nebūtų turėjęs nieko bendro su lenkų reikalavimais. Dabar turi. Čia nepagrįstų principų rodyti nereikėjo.

 

Lenkiški ir rusiški gatvių pavadinimai Šalčininkuose? Jie kabo ten gal šimtą metų. Niekas nekreipia dėmesio Tegul kabo toliau. Čia kaip su tuo įstatymu, reikalaujančiu iš Rusijos kompensacijos už okupacijos žalą. Jam uždėtas tylus moratoriumas.

 

Nereikia be reikalo erzinti žmonių. Viskam savas laikas. Bet naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje visi kompromisai įtraukti. Bandymas dar kažką išgauti nėra produktyvus. Neadekvatūs reikalavimai tai daryti turi kitą dienotvarkę - politiką. Nešvarią LLRA politiką. Tol, kol ja bus naudojamasi, „lenkų klausimas“ niekur neišnyks.

 

Įdėta į lrytas.lt


Publikuoti komentarą

Komentarai

  • Kai nemokėjai kalbėti daug mokinais :) Nebuvo kada masytti, teko daug žioplinėti kaip aplinkiniai elgiasi ir iš jų mokintis. Kalbu iš patirties stebėdamas savo sūnų ;)

    Publikavo John, 2013 liepos mėn. 12 d. 14:14 (prieš 6 metus)

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2019 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design