Lenkiškos kainos ir Lietuvos tikrovė

Paskelbta 2016 balandžio mėn. 15 d. | 0 koment.

Žymės: Lazdijai, konservatoriai, LSDP, Lenkija, Biedronka, kainos

Prieš kelias dienas  aplankiau Lazdijų centrinę biblioteką.  Vienas pasirodymas vaikams, kitas - koncertas ir knygos pristatymas suaugusiems. Gausūs plojimai!  Nuoširdžiai dėkingas esu bibliotekos personalui! Žinoma, kultūrologiniais  sumetimais, aplankiau Lenkiją, Seinus ir A. Baranauską paminklo būsenoje. Na, gerai, gerai, prisipažinsiu: nubėgau į maisto prekių parduotuvę „Bedronka“ ir gavau šoką. Nie, jeszcze Litwa nie zginęła, puki Polska zyje! (Lietuva neprapuls, kol Lenkija gyvuos).

Skaitykite ir suprasite, kodėl nei vienas meras net su patrankom nesustabdys lietuvių nuo apsipirkimo Lenkijoje. Taigi: 4,8 kg. šaldyta žąsis - 7,8 eurai, (Lietuvoje – mažiausiai 22  eurai). 2 kg. šviežia antis - 3,8 eurai, (Lietuvoje – mažiausiai 8 eurai).  800 gr. šviežia kiaulienos nugarinė - 2,50 eurai (Lietuvoje – 4,92 kg.).  1 kg. sūris Gauda - 3,71 eurai. Pienas, sviestas, musli pora paketų, duona, bandelės, vanduo. Suma - 24.50 eurai! Lietuvoje šis viduriniam visuomenės sluoksniui skirtas krepšelis būtų kainavęs apie  60 eurų. Mažiausiai. Na, socialdemokratai, konservatoriai ir kiti politikieriai ir tie maisto produktų pardavėjai, pavertę vieną litą vienu euru?  Dabar suprantu, kodėl 40 000 bendrapiliečių pernai pabėgo iš Lietuvos, o keliasdešimt tūkstančių apgulė Lenkijos maisto prekių parduotuvių prekystalius!

Nesu ekonomistas, todėl, atleiskite,  niekaip nesuprantu, kodėl mūsų atlyginimai  mažiausi Europoje, o produktų kainos ne to svieto? Ir kodėl aš, socialdemokratas, turiu dalį savo mokesčių paskirti privatiems pieno gamintojams remti? Jie gi buožės, karves laiko, žemės savininkai! Kodėl ne batų gamintojams? O gal menininkams už nesupirktus paveikslus? Juk vien tik spalvos ir drobės kiek kainuoja neskaičiuojant darbo valandų! Remkite tuo pačiu modeliu: už pagamintus tik penkis paveikslus viena parama, už didelį kiekį – kita. Nes, jeigu neremsime, žiūrėk, teks vargšams menininkams bankrutuoti arba savo produkciją vežti į Kinija. Mūsų premjeras jau su kinais susiderėjo.

Pasirodo, kad ne aš vienas atvykau į Lazdijus. Paskui mane nusileido ir TS-LKD bosų  desantas siekiu sutvarkyti Druskininkų, oi, atsiprašau, Lazdijų merą Margelį. Bet, ne už jo bukus grasinimus sudoroti kiekvieną į Lenkiją bėgantį apsipirkti lietuvį, o už „šacher – macher“  versliukus su savo nuosavomis įmonėmis savivaldybės vardu. Desantas jam pasakė „nu –nu –nu“. Pastarasis iš baimės sukliko „gevalt!“ ir pagrasino Druskininkų mero pavyzdžiu su visa savo „konservatorių“ komanda trenkti durimis. Dar pridūręs, kad jam kažkoks snarglys nenurodinės, kaip jam tvarkytis savo karalijoje. Atsiprašau, savivaldybėje. Ką jis turėjo omenyje, sakydamas „snarglys“? Negi turėjo omenyje konservatorių vedlį Gabrielių Landsbergį? Negali būti, tikriausios apkalbos.

Bet štai socialdemokratų desantas Lazdijuose nesilanko. Mat Lazdijuose vegetuoja tik apie 80 socialdemokratų, kurių net neprisimena Seimo narė Ona Miškinienė. Socialdemokratė. Tiesa, pastaroji prie visų savo tekstų pristatydama savo pareigas, vis užmiršta pridurti, kad ji  yra socialdemokratė. Gal jau jai Alzhaimeris? Na, kad ne. Dar jauna regis. Bent iš nuotraukų taip atrodo. Gyvos nesu matęs. Sąmoningai aiškina, kad nebūtina pabrėžti ją esant socialdemokrate, mat, anot jos, už ją ne tik socialdemokratai balsavo. Kas per laikai Lietuvoje? Jau bijoma prisistatyti socialdemokratu? Po visų valstybei naudingų stabilios vyriausybės nuveiktų darbų? Nesutinku su kolega Rytu Staseliu, traukiančiu per dantį mūsų premjerą Algirdą Butkevičių. Teisingai vyras pastebėjo, kad baimė, baimė valdo mus! Tikrai valdo. Tik niekaip nesuprantu, ko bijoma. Negi bijoma 80 – ties Lazdijų socialdemokratų, kad su jais net bendrauti telefonu nenori? Jau nekalbant apie pasimatymą gyvai. Nereikėtų piktintis, juk dirba vyrai ir moterys iš peties ten Seime. Kita vertus, protinga partijos vadovybė kaip tik turėtų investuoti jeigu ne lėšas, bet bent dvasinę paramą šiems idėjiniams socialdemokratams apsuptiems  600 konservatorių. Kainuotų daug mažiau, nei prarastos investicijos į nusimuilinusį Druskininkų merą ir jo „socdemų“ skyrių. Kaip kadaise Getė rašė: „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“.

Tai štai, Lazdijai tikrai sutvarkytas miestelis, žmonės malonūs, geranoriški. Savivaldybei priklausančiose įmonėse, kaip ir visur, dirba boso tetos, dėdės, seserys, pusseserės, pusbroliai, švogeriai. Per rinkimus koks nors valdančiosios atstovas skambinėja, suktai klausinėja, kaip darbas sekasi, ar ruošiasi balsuoti už valdančiuosius. O jeigu žmogelis nelabai nori balsuoti, tai jam, vargšeliui iškelia egzistencinį klausimą: ar kartais darbo prarasti nenori, tamsta? Nenori, matau. Tai su šeima ir giminėmis, prašom. Taip valdantieji per amžius sau darbo vietą ir įsitaiso. Skirtumas nuo faraonų tik tas, kad šiandieniniai vadai  nebalzamuojami, piramidės nestatomos. Kol kas. Vienu žodžiu, viskas normalu, kaip ir visose Lietuvos savivaldybėse. Nėra čia ko gilintis. Juk miesteliai tikrai gražėja. Žinoma, juk statybos, kelių tiesimai, visų lėšų ir kam nesukontroliuosi. Striuka tik su darbo vietų kūrimu, parama versliam jaunimui. Nes kuo daugiau žmonių dirba valdininkiškajame sektoriuje, tuo lengviau juos kontroliuoti. Balsuos už ką reikia. Štai kodėl  tokioje mažoje Lietuvoje valdininkų penkis kartus daugiau nei reikia. Sako, pas japonus penkis kartus valdininkų mažiau, nei pas mus. Kaip tas šimtamilijoninis žmonių sambūris valdomas? Galva neišneša. Ir už mus geriau gyvena, net keista. Grįžtu į Vilnių. Ten tokie dalykai taip žiauriai akių nebado. Žmonių daugiau.

Kopijoju B. Vesaitę. Ar A. Tapiną?

Į Lenkiją?

Aš –joks idiotas.

Aš – Lietuvos patriotas!

Publikuota ir www.kaunozinios.lt