Lietuvos nepriklausomybės aktas iš šešėlių

Paskelbta 2017 balandžio mėn. 3 d. | 0 koment.

Žymės: Liudas Mažylis, Alfredas Bumblausks, Vokietija, Vasario 16 aktas

Nebūdamas istoriku, lyg ir neturėčiau kištis į chemijos mokslų daktaro, VDU profesoriaus, politologo ir filatelisto Liudo Mažylio daržą. Kita vertus, šis (ne)istorikas vis gi padarė šimtmečio atradimą, iš dulkėtų Berlyno archyvų ištraukęs į Lietuvos XXI amžiaus dienos šviesą profesionalių istorikų niekaip nesurastą Lietuvos valstybės neprigulimybės paskelbimo dokumentą. Tikiuosi, mano gerbiama istorijos mokslų superžvaigždė Alfredas Bumblauskas nevalingai neišvadins manęs tipu, kaip ir neturinčiu kištis kur nereikia.

Tačiau pasirodo, ne aš vienas kišuosi, kur nereikia. Kiekvienas save gerbiantis lietuvininkas jau pasisakė „šiuo reikalu“.

Pavyzdžiui, prodiuseris Laurynas Šeškus, gindamas gerbiamą A. Bumblauską, aiškina, kad jo lūpose žodžiai „tas tipas“ reiškia ne ką kitą, kaip didžiulį prof. L. Mažylio įvykdyto žygdarbio pripažinimą. Tiktų ir Smetonos laikų šūkis šioje vietoje: „Vivat šiam niekam nežinomam tipui!“. Arba kaip vėliau šventuoju paskelbto Petro atsiribojimas nuo Jėzaus Kristaus garsiuoju „Aš jo nepažįstu“.

Žinoma, abu vertinimai priklauso nuo A. Bumblausko intonacijos tą istorinę akimirką. Juk „Eureka“ galima sušukti galybe intonacijų, o tai jau mano, aktoriaus, daržas. Deja, šalia A. Bumblausko manęs nebuvo, todėl nespėliosiu. Faktas, kad ne pirmą kartą neprofesionalai istorikai atranda tai, ko profesionalūs istorikai arba archeologai nesugebėdavo. Taip sakant, nuo Ramzio II iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo akto.

                                                                                                 Tęsinys alfa.lt