LSDP kelias į niekur

Paskelbta 2017 vasario mėn. 13 d. | 0 koment.

Žymės: LSDP, demokratija, švogerizmas, kandidatas

Kaip atsitiko, kad partija, kuri drąsiai gali didžiuotis kartu su kitais atvedusi Lietuvą į Vakarų politines, saugumo, ekonomines institucijas, prisidėjusi prie energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos įgyvendinimo ir Lietuvos karinės galios atgaivinimo, po 2016 metų rinkimų pateko į žlugusiųjų partijų sąrašą? Atsakymai keturi: prarastas politinis identitetas, vidinės demokratijos ir lyderystės stoka bei moralinis bestuburiškumas.

Prarastas politinis identitetas. Jau esu teigęs bei perspėjęs: kai partijos narių nebevienija nei jos pasaulėžiūra, nei ideologija, o tik švogeristiniai interesai, konjunktūra, amoralus karjerizmo siekimas, – tokia politinė jėga galiausiai lemta žlugti. Ten, kur vyrauja švogerizmas, demokratijai ir pilietinei drąsai nebelieka vietos.

Taip LSDP krito nuo 31,2 procento aukštumų 2012 metais iki 8,9 procento 2016 metų gruodį ir 10,2 proc. – šių metų sausį (Spinter tyrimai/Delfi). Paskutine vinimi į bestuburių valdomą partijos karstą tapo koalicija su tokia pat bestubure valdančiąja LVŽS. Socialdemokratai tapo ne dirbančiųjų užtarėjais, ne socialinio konsensuso tarp verslo ir dirbančiųjų įgyvendintojais, o eiline kapitalą ginančia partija. Tipiškas pavyzdys yra Darbo kodekso reforma, akivaizdžiai būtina, bet pateikta be jokių rimtų darbuotojo socialinio draudimo svertų. Rezultate – nesustabdoma masinė emigracija, nepasitikėjimas politine sistema, teisinis nihilizmas.

Todėl keistokai atrodo Seimo nario Juliaus Sabatausko įžvalgi kritika, skirta ES laisvosios prekybos susitarimui su Kanada (CETA), bet ne savai partijai. Mat veik tais pačiais argumentais galima pagrįsti kritiką ir pačiai LSDP: „Deja, bėgant laikui, kairioji, atvira, demokratinė Europos Sąjungos dimensija krypo link dešiniosios, labiau pavaldžios, labiau biurokratizuotos ir labiau neoliberalios“. Vietoje ES dimensijos įrašykite LSDP dimensiją.

Lyderystės ir vidinės demokratijos stoka. Tai dvi temos, tampriai susietos tarpusavyje. Vidinės partinės demokratijos stokos rezultatas yra lyderių trūkumas. Jie nėra formuojami idėjiniais pagrindais.

Jeigu sutariame, kad politinės partijos lyderis/lyderė turi būti partijos politinio identiteto ir iš jo išplaukiančios politinės etikos garantas, vaizdelis tikrai nedžiugina. Mat demokratijos stoka partijoje formuoja padlaižių, bailių, karjeristų klaną. Jiems nereikia nei sąžiningų, nei protingesnių už juos kolegų valdžioje.

Būsimo lyderio, atitinkančio pateiktus kriterijus, tokiomis aplinkybėmis paruošti partijos atgaivinimui misija neįmanoma. Iliustruojantis pavyzdys – vienadienis teisingumo ministras, buvęs viceministras Julius Pagojus, tuo metu – bekylanti LSDP žvaigždė. Kai paaiškėjo, kad jis ne vieną kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jį gynė ne kas kitas, o teisingumo ministras Juozas „ aš ne stukačius“ Bernatonis.

Kitas aktualus pavyzdys – aštuoni kandidatai į LSDP pirmininko postą. Nei vienas jų nepadarė nieko, kad LSDP taptų tuo, kuo ir turėtų būti. Šie kandidatai buvo ir yra tos bestuburės biurokratinės partijos dalies gyvybiniai sraigteliai. Ir tos ydingos sistemos sraigteliai – politiniai broileriai – buvo pasiruošę balsuoti už europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, tačiau pastaroji pasirinko aukšto biurokrato kėdę Europos Parlamente, o ne gelbėti partiją nuo žlugimo. Trumpai tariant, ydinga sistema negali pagimdyti neydingo lyderio. Gintautas Paluckas tos sistemos rėmuose visgi sugeba iškristi iš sistemos konteksto savo gebėjimu intelektualiai sieti partijos ideologiją su vienais ar kitais ekonominiais bei politiniais sprendimais. Regis, jam norima atleisti už praeities paslydimą. Gal tikrai vienas muštas dešimt nemuštų duoda?

Jeigu partijos nariai neatmes susimovusių sraigtelių, jeigu sutiks įteisinti landsbergizmą, kai ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius stumiamas į partijos viršūnes dėl giminystės ryšių, LSDP liks prie suskilusios geldos. Ką tokio svarbaus partijos išgyvenimui nuveikė šis kandidatas? Jis juk niekaip nepasižymėjo partijos ideologijos bei vidinės demokratijos gynimu ar įprasminimu. Partija nėra kažkoks „uabas“, o ir ūkvedžiu būti nepakanka, ką įrodė šiandieninis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Ar tikrai merdinčiai partijai reikalinga jo kopija?

                                                                                       Tęsinys alfa.lt