Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Metai, kai Lietuva valdė krizes, bet puolimui prieš demokratiją galo dar nesimato

Metai, kai Lietuva valdė krizes, bet puolimui prieš demokratiją galo dar nesimato

Paskelbta 2021 gruodžio mėn. 23 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Jau kurį laiką Lietuva galynėjasi su mus tikusiomis krizėmis - COVID’u su visomis jo atmainomis bei Lukašenkos jėga į mūsų šalį varomais nelegaliais migrantais. „Trąšų“ skandalas patenka į vietinės politikos pasitikėjimo valdžia krizę, o jos eskalacija ir baigtis parodė, kad ne šventieji puodus lipdo. Deja, stipriai nuvylusi valdančiųjų baimė visuomenės teisei žinoti neiškrenta iš puolimo prieš demokratiją tendencijų.

Pandemija vėl atvėrė dar nuo violetinio maro laikų užsilikusią nuolat pūliuojančią votį. Liūdna, bet per pastaruosius 10 metų dalis mūsų visuomenės vis dar neįsisavino pagrindinių demokratijos principų; juo labiau nepajuto jiems pagarbos. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos politika, girdi, „su visais reikia bendrauti“ ir „gatvę reikia išklausyti“ demokratijos nekentėjams ne tik įkvėpė drąsos, bet dar ir suteikė politinio solidumo aurą. Politinį užnugarį taip pat.

Nenuostabu, kad kažkada panaši politika atvedė į Seimą violetinę partiją, šiaip taip pravegetavusią (iš mūsų kišenės, suprantama) ten visus keturis metus. Prie Nausėdos judėjimai, visa savo esybe nugrimzdę į gatvės tamsumas, kuriose kotiruojamas antisemitizmas, rasizmas, homofobija, šovinizmas, taip pat sulaukė prezidentūros paramos. Simpatijos marginalams ir noro jiems įtikti neatšaldė net orlauskų ir celofanų šūkiai „Nafig Seimą, pastatysime valstybę ant ausų!“

Mano teiginius patvirtina ir faktas, kad ne šiaip sau „Laisvos visuomenės instituto“ direktorė K. Z. Sakavičienė buvo širdingai priglausta prie Nausėdų šeimos krūtinės, neatsižvelgiant į tai, kad jos „institutas“ persmelktas fašistinės ideologijos.

Kuo baigėsi violetinis maras žinome. Tačiau „nafig Seimą“ maras net nesiruošia baigtis, nes valdžios vadžias į rankas perėmę paraštiniai politikieriai – ir ne šiaip sau kur nors, o prezidentūroje, - turi daug didesnes galias konsoliduoti dešiniuosius radikalus. Vienas iš būdų tą daryti - prezidentūrai pataikaujančių asmenų skyrimas į svarbius valstybinius postus. Regis, sąmoningai nusitaikyta į Lietuvos demokratijos gynimo instituciją - Lietuvos Konstitucinį (toliau - KT) teismą.

Teisininkės Danutės Jočienės paskyrimas KT pirmininke šiandien atsiperka su kaupu, bet ne Lietuvos demokratijos naudai.

Atvirkščiai. Štai keli pavyzdžiai rodantys, kad KT stoja į biurokratinės valstybės, o ne Lietuvos piliečio ir visuomenės intereso pusę - užkerta piliečiui galimybę kontroliuoti politikus, reikalauti jų atsakomybės.

Naujausi KT nutarimai rodo, kad KT politikuoja ne piliečio naudai. Štai, byloje Tapinas prieš Valstybę. KT stojo ginti politinei etikai nusižengusį politiką, o ne piliečio konstitucinę teisę patraukti jį atsakomybėn. Ir KT veiksmų nebebus galima apskųsti Seimo EiPK. Negana to, pareiškėjui buvo dar ir užkirsta galimybė teisme ginčyti Seimo EiPK atsisakymą imtis jo skundo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. Tapinas savo teises gali ginti kitais būdais. Tas kitas būdas – traktuoti politiką kaip privatų asmenį, galimai pažeidusį pareiškėjo asmens garbę ir orumą. Anot buvusio KT pirmininko prof. Dainiaus Žalimo, toks „[Sprendimas] gali turėti tam tikrų žalingų pasekmių apskritai kalbant apie individualaus konstitucinio skundo institutą, nes tai siaurina individualaus konstitucinio skundo galimybes, nustatant praktikoje tokias sąlygas, kurių nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme“. Šiuo atveju KT nutarimas, pavertęs politiką privačiu asmeniu, gelbsti politiką nuo atsakomybės.

 

Prezidento G. Nausėdos reakcija šiuo atveju – nulinė, nors jis taip entuziastingai „gina demokratiją“ - celofaninius šeimų maršus, basakojų mamų demaršus ir pan.

Bet prezidentas turėtų reaguoti, nes dar vienas KT sprendimas suteikia ir Seimo kontrolieriui teisę be jokio paaiškinimo atmesti eilinio piliečio skundą arba jo išvis nepriimti . Tokiu būdu Seimo kontrolieriaus sprendimas taip pat tampa nekvestionuojamu. Abiem atvejais Konstitucinis Teismas stojo ne į piliečio pusę. Kur, sakykite, „kovotojų už demokratiją“ - maršiečių, celofanų, prezidento patarėjų pasipiktinimai? Juk būtent jie - celofanai su orlauskais – ir reikalavo suteikti daugiau teisių piliečiams kontroliuoti politikus. Konstitucinis Teismas, vadovaujamas G. Nausėdos statytinės D. Jočienės, tas teises, deja, dar labiau susiaurino. 

                                                                       Tęsinys delfi.lt

Lietuvą visu sunkumu užgriuvo COVID -19 su visomis jos atmainomis bei Lukašenkos jėga varomų į Lietuvą nelegalių migrantų bangos. „Trašų“ skandalas patenka į vietinės politikos pasitikėjimo valdžia krizę, o jos eskalacija ir baigtis parodė, kad ne šventieji puodus lipdo. Deja, stipriai nuvilusi valdančiųjų baimė visuomenės teisei žinoti, neiškrenta iš puolimo prieš demokratiją tendencijų.

Pandemija vėl atvėrė nuolat pūliuojančią votį, kuri nuo violetinio maro laikų taip ir neišgijo. Dalis visuomenės per pastaruosius 10 metų nei per jota nepriartėjo prie pagarbos demokratijos principams. Akivaizdu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nieko neišmoko iš prezidentės Dalios Grybauskaitės „su visais reikia bendrauti“ ir „gatvės reikia išklausyti“ skausmingai klaidingos politikos. Tos politikos, kuri suteikė demokratijos nekentėjams politinio solidumo aurą bei politinį užnugarį. Tuo metu panaši politika atvedė į Seimą partiją šiaip taip pravegetavusia ten visus keturis metus iš mūsų kišenės. Prie Nausėdos demokratijos nekentėjai taip pat sulaukė idėjinės paramos iš žmogaus, kuris, nesvarbu civilizuotos išvaizdos ir elgesio, visa savo esybe nugrimzdęs į gatvės tamsumas, kuriose kotiruojamas antisemitizmas, rasizmas, homofobija, šovinizmas. Nesustabdė nuo simpatijų net orlauskų ir celofanų šūkiai „Nafig Seimą, pastatysime valstybę ant ausų!“ Mano teiginius patvirtina ir faktas, kad ne šiaip sau „Laisvos visuomenės instituto“ direktorė K. Z. Sakavičiėnė buvo širdingai priglausta prie Nausėdų šeimos krūtinės nesvarbu jos „instituto“ iš principo fašistinės ideologijos.

Kuo baigėsi violetinis maras žinome. Tačiau „nafig Seimą“ maras net nesiruošia baigtis, nes vadžias į rankas perėmė ne šiaip paraštiniai politikieriai, o prezidentūra, turinti daug didesnes galias konsoliduoti dešiniuosius radikalus per paskyrimus prezidentūrai pataikaujančių asmenų į svarbius valstybinius postus. Regis, sąmoningai nusitaikyta į Lietuvos demokratijos gynimo instituciją Lietuvos Konstitucinį teismą. Teisininkės Danutės Jočienės paskyrimas KT pirmininke šiandien atsiperka su kaupu, bet ne Lietuvos demokratijos naudai. Atvirkščiai. Štai keli pavyzdžiai rodantys, kad KT stoja į biurokratinės valstybės, o ne Lietuvos piliečio pusę užkertant piliečiui galimybę kontroliuoti politikus, reikalauti jų atsakomybės.

Pastarieji naujausi KT nutarimai rodo, kad KT politikuoja ne piliečio naudai. Konstitucinis Teismas byloje Tapinas vs Valstybė stojo ne į piliečio konstitucinę teisę patraukti atsakomybėn politiką jam nusižengus politinei etikai, bet į politiko (ne privataus asmens), kurio veiksmų nebebus galima apskųsti Seimo EiPK. Negana, pareiškėjui dar ir buvo užkirsta galimybė teisme ginčyti Seimo EiPK atsisakymą imtis jo skundo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad A. Tapinas savo teises gali ginti kitais būdais. Tas kitas būdas – traktuoti politiką kaip privatų asmenį galimai pažeidusi pareiškėjo asmens garbę ir orumą. Anot buvusio KT pirmininko prof. Dainiaus Žalimo „[Sprendimas] gali turėti tam tikrų žalingų pasekmių apskritai kalbant apie individualaus konstitucinio skundo institutą, nes tai siaurina individualaus konstitucinio skundo galimybes nustatant praktikoje tokias sąlygas, kurių nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme“. Šiuo atveju KT nutarimas pavertęs politiką privačiu asmeniu išgelbėja politiką nuo atsakomybės.

Prezidento G. Nausėdos, esą ginančio kartu su šeimų maršais ir basakojomis mamomis demokratiją, reakcija – nulinė. O turėtų reaguoti, nes kitas KT sprendimas suteikia ir Seimo kontrolieriui teisę be jokio paaiškinimo atmesti arba nepriimti eilinio piliečio skundą. Seimo kontrolieriaus sprendimas taip pat tampa nekvestionuojamu. Abiem atvejais Konstitucinis Teismas stojo ne į piliečio pusę. Kur dingo maršiečių, celofanų, prezidento patarėjų pasipiktinimai? Juk celofanai su orlauskais reikalavo daugiau teisių piliečiams kontroliuoti politikus. Konstitucinis Teismas, vadovaujamas G. Nausėdos statytinės D. Jočienės, tačiau, tas teises dar labiau susiaurino.

Ir naujausias KT sprendimas atsisakyti nagrinėti partnerystėje gyvenančios heteroseksualios šeimos mokestinį konfliktą su VMI bylą yra elementariai gėdingas. Mat pradėjus nagrinėti bylą būtų tekę imtis pačios partnerystės temos žmogaus teisių apsaugos kontekste prieš kurią nusistačiusi prezidentūra su visa savo kohorta. KT atsisakė nagrinėti bylą pagal individualų konstitucinį skundą. Anot teisės ekspertų, atsisakymas imtis šios bylos rodo, kad KT šalinasi aktualių žmogaus teisių problemų ir pradeda nukrypti nuo tos jurisprudencijos pagal kurią šeima laikytina faktiškai kartu gyvenantys nesusituokę asmenis įskaitant tos pačios lyties partnerius. Visi šie sprendimai, kartoju, riboja piliečių demokratines teises gintis nuo politizuotos biurokratijos savivalės.


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2022 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design