Nemėgstu čigonų, bet gerbiu romus

Paskelbta 2012 vasario mėn. 13 d. | 6 koment.

Žymės: čigonai, romai, zuokas, švedija

Vilniaus meras Artūras Zuokas čigonų nemėgsta. Todėl paskelbė karą čigonų taborui: ”Čigonų taboro Vilniuje neliks!”.  Būdamas vilniečiu negaliu su meru  nesutikti. Kažkas juk turi padaryti galą narkotikų platintojams.  Nors paprastai pradėti karą žiemą neprotinga. Juk žinome kas atsitiko prancūzams ir vokiečiams žiemą prie Maskvos.

Kažkas taip pat  turi padaryti galą neteisėtoms statyboms. Bet čia romai, ne čigonai, turi kozirį: nelegalios statybos Neringoje. Pamenat? Vyriausybė puolė gelbėti statinių, kuriuos net AT pripažino neteisėtai pastatytais ir būtinais nugriauti. Bet čigonai ne romai. Jų  „truščiobas“ nugriaus.  Bet ne tame esmė. Esmė požiūryje į čigonus ir romus.

Ne vien Lietuvos vyriausybės pasijuto nesugebančios tvarkytis su Europos nomadais romais. Iširus sovietų imperijai ir Varšuvos blokui,  atsivėrė ir neprižiūrėtos žaizdos. Rumunų romai užplūdo Europos metropolijas. Nelegaliai įsitaisę, pavyzdžiui, Paryžiuje, jie sukėlė galvos skausmą Prancūzijos migracijos ir socialinėms tarnyboms. Buvo nuspręsta siusti romus atgal į Rumuniją, kurioje gyvena apie  du milijonus romų. Daugelis jų nėra raštingi. Ir beveik visi diskriminuojami.

Lietuva, regis, nesiskiria nuo Rumunijos  diskriminacijos kontekste. Neveltui pavadinau straipsnį  „Nemėgstu čigonų, bet gerbiu romus“.  Mat čigonai, (ne romai)  kaip ir  žydai, liaudies tautosakoje pateikiami kaip neigiami personažai, nepatikimos tautos. Toks pat požiūris atsispindi ir ne vieno lietuvio darbdavio sprendimuose priimti arba ne priimti romą į darbą. 2007 metais atliktas tyrimas apie darbdavių nuostatas dėl romų integracijos į darbo rinką, atskleidė drastišką tikrovę: 47 proc. tyrime dalyvavusių įmonių atstovų manė, kad romai pas juos darbo negautų, o 44 proc. apklaustųjų tvirtino, kad romai nepritaptų darbo aplinkoje. Ar toks požiūris pasikeitė 2012 metais? Ne tiek, kad požiūris keistųsi iš esmės.  

Kas kaltas? Pasižiūrėkime, ką sako viena darbdavė, nenorinti viešinti savo vardo:. „Apie priežastis, dėl kurių  romų padėtis pablogėjo. Visų pirma romai nenori integruotis į visuomenę: duokite namus, įdarbinkite ir sudarykite sąlygas - tokie jų reikalavimai yra nepagrįsti. Jie yra eiliniai piliečiai, kurie patys turi pasirūpinti savo gerove kaip ir visi kiti, bet to nedaro ir tik reikalauja. Kodėl integravosi lenkai, rusai, žydai ir visos kitos tautybės? Kodėl vienintelei romai turi problemų - gal problema slypi juose?
Romų įvaizdį gadina jų įkyrios moteris, kurios persekioja žmones (tiesiogine to žodžio prasme) gatvėse na ir žinoma jų pomėgis narkotikų prekybai. Tikrai įdarbinčiau romą, jeigu jis turėtų norą dirbti. Iš patirties sakau, kad per daug mano darbo metų tik vienas romas ieškojo darbo, jį gavo - įsidarbinęs absoliučiai nieko nedarė - tinginys kokių reta buvo. Daugiau joks romas nesikreipė dėl darbo. Iš savo patirties teigiu, kad tai žmonės mėgstantys lengvus pinigus ir nesirūpinantis nieko. Todėl ir visuomenėje tokia nuomonė apie juos“.

Na, tokie darbdavės nuomonėje pateikti apibendrinimai esą „jie nenori integruotis“, „žinomas jų pomėgis narkotikų prekybai“, „tai žmonės ieškantys lengvus pinigus“  ir panašiai, kaip tik ir yra tas visus iki vieno romų etninės mažumos neigiamo sutapatinimo ir pateikimo visuomenei pavyzdys.  Aišku yra tai, kad  ieškant konsensuso, abi pusės turi stengtis, dėti pastangas keisti požiūrį ir į vienas kitą, ir į save. Būtina  pripažinti, kad romų Lietuvoje padėtis yra išskirtinė. Daugelio  bandymą integruotis visuomenėje apsunkina ir kalbos mokėjimas, ir  gilus skurdas, socialinio pasiruošimo stoka,  neigiamas požiūris į juos bei neigiami stereotipai.

Tai, kad romai yra išskirtinė etninė mažuma pripažįsta  ir Europos Sąjungos institucijos, kurios romus traktuoja kaip prioritetus socialinės atskirties mažinimo programose. Lietuvos atveju Lietuvos romai pagalbos sulaukė ir iš Lietuvos vyriausybės, kuri buvo parengusi dvi programas – 2000-2004 m. ir 2008-2010 m. – dėl romų integracijos į Lietuvos visuomenę. Tačiau, pasak VŠĮ Romų Visuomenės centro direktorės Svetlanos Novopolskojos,  2009 metais finansavimas šiai programai buvo sustabdytas: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nemato reikalo atnaujinti finansavimo, nes teigiama, kad romai niekuo nesiskiria nuo kitų skurdžiai gyvenančių Lietuvos gyventojų“.

Švedijos analogiškos institucijos turi visai kitokį požiūrį į romus Švedijoje. Visų pirma yra siūloma Vyriausybei paruošti informaciją apie romų padėtį  per visą 500 metų romų gyvenimą Švedijos istorijoje.  Joje neturi   būti nutylimi persekiojimai prieš romus. Antra, 2012-2105 metai įvardijami kaip romų atgimimo metai. Šiam projektui bus skiriama 46 milijonai kronų (apie 17 milijonų litų). Dėmesys, be kitą ko,  bus skiriamas romų vaikų, gimusių šiandien, paruošimas ateities integracijai į švedų visuomenę.

Lietuvoje yra apie 3 000 romų. Vilniaus taboras tikrai nėra ir neturi tapti visiems iki vieno romams klijuojamu įvaizdžiu. Tarp romų yra asmenų su aukštuoju išsilavinimu, viduriniu išsilavinimu. Yra rimtų romų kilmės verslininkų. Jau nekalbant apie visiems puikiai žinoma romų romantinę kultūrą kaip šokiai, romansai. Jau šiandien prasidėjo projektas „Atsigręžk i romus“, kuri kuruoja VŠĮ Romų visuomenės centras ir dar du  partneriai: Viešoji įstaiga SOPA (Socialinė Pagalba ieškantiems darbo), BĮ Vilniaus miesto Socialinės paramos centras. Projekto tikslas – sukurti romų įtraukimo į darbo rinką ir dalyvavimo visuomenėje priemonių kompleksą, kuris padėtų ne tik įsidarbinti, bet ir išsilaikyti darbo vietoje.

Nėra sunku, ypač Lietuvoje, pasiduoti kažkurios dalies visuomenės  netolerantiškumo nuotaikai. Paprastai netolerancija glūdi nemokšiškume, nežinojime, elementariame  tingėjime sužinoti daugiau, giliau. Taip, šiandien Lietuvoje nuo ekonominės krizės kenčia ne vienas. Bet šis faktas nėra  ir neturi būti naudojamas, nukreiptas  prieš dar žemiau visuomenės akyse ir supratime stovinčią socialine grupę ar etninę mažumą.  Ta etninė mažuma nėra dažniausiai neigiamą prasmę įgijęs pavadinimas čigonai.  Įvardinkime juos taip, kaip jie save vadina jau kelis tūkstančius metų – romai. Ir tai jau bus visai nebloga pradžia.

straipsnis įdėtas lrytas.lt