Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Nesulaukę pagarbos sau, STI grasina teismais

Nesulaukę pagarbos sau, STI grasina teismais

Paskelbta 2021 lapkričio mėn. 15 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Žinia, pagarbą reikia užsitarnauti. Tačiau, „Sveikatos teisės institutas“ mano kitaip. Nesulaukęs jam deramos pagarbos, STI nusprendė paversti savo „institutą“ Glavlitu. Jie pateikė pretenziją delfi.lt, kurioje iškėlė ultimatumą: pašalinti mano straipsnį. Delfi.lt atsisakė straipsnį pašalinti. Negi tituluoti teisininkai nesuvokia, kad jie šoka ant spaudos ir žurnalisto saviraiškos laisvės šakių? 

Klausimas: ar bet kas Lietuvoje užregistravęs kažkokį „Ragų ir kanopų institutą“ tuojau įgauna teisę grubiai reikalauti žinių portalo šalinti neįtikusi kritišką jo adresu straipsnį? Ir dar teiginiais, lyg „nusikaltimas“ tapęs faktu bei galutinai patvirtintas LAT. Juokingai apgailėtina. Tokie trokštantys neužtarnautos pagarbos masiškai pralaimi EŽTT teismuose. Pastarasis remiasi EŽTK 10 straipsnio 1 punkto saviraiškos laisvės gairėmis.

Pradžioje apie Glavlitą nežinantiems kas tai buvo, o šiandien kitu pavadinimu išliko kaimyninėse diktatūrose: SSRS kultūros, literatūros, žiniasklaidos visų rūšių (karinės, politinės, ideologinės ir kitos) išankstinės ir represinės cenzūros institucija. Taip ir norisi draugiškai STI teisininkams paplekšnoti per petį idant padėti jiems atsipeikėti. Juk gyvename demokratijoje, kurią STI teisės korifėjai taip karštligiškai dievagojasi giną. Jiems tikrai reikėtų sau įgnybti, nes už kritiką prezidentui G. Nausėdai (!) neįtiko ir Arūnas Valinskas. Nuo kada Glavlitas „STI“ tapo prezidento advokatais? Šį kartą jiems ir vėl neįtiko mano straipsnis. Pretenzijoje delfi.lt jie reikalauja pašalinti straipsnį už neva jų „instituto“ garbės ir orumo įžeidimą bei neapykantos „institutui“ kurstymą. Ak taip, dar ir neva už asmens duomenų atskleidimą. Belieka tik nusišauti su durų rankeną? Tikrai ne. Gal ponai STI reikėjo bent pasitarti su buvusia žiniasklaidos, o dabar sveikatos teisės eksperte Liudvika Meškauskaite, juk sėdite prie vieno stalo? Ar ir vėl bailiai apsimesite esantys privatūs asmenis?

Nepavyks. Privatūs asmenys nelenda į viešumą kurdami mokslinių institutų parodijas, nedalija interviu į kairę ir dešinę, nerengia viešų konferencijų ir, gerbdami save, nedalyvauja jų mokslinius laipsnius žeminančiuose antivakserių sueigose. Kodėl instituto parodija?

Štai priešais mane STI konferencijos video įrašas. Kalba prof. dr. ginekologė-akušerė Dalia Railaitė, Ji teigia, kad „vakcinuoti visas besilaukiančias būtų žymiai per anksti“. Tačiau ponia nutyli, kad jos nuomonė prieštarauja Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos pozicijai: Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi naujausią mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, teigia, kad skiepytis nuo COVID-19 saugu ir netgi rekomenduojama. Kaip rodo tyrimai, nepasiskiepijusios nėščiosios serga sunkesne koronaviruso forma, todėl vakcinos gali apsaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų nėštumo metu“.

Kaip reaguoja į šį D. Railaitės nesiskaitymą su naujausiais moksliniais tyrimais tituluoti teisininkai? Juk tokie ponios pareiškimai galimai sukelia abejones ir sumaištį besilaukiančių moterų tarpe. Nereaguota niekaip, nors STI daužosi sau krūtinėn, esą jie siekia tiesos ir, kai neteigia, kad skiepams yra alternatyva, „gina“ demokratiją. (Kad besilaukiančios moterys reaguoja ir, galimai atsisako skiepytis, o viena atsisakė ir galimai dėl to mirė, kaip ir nieko? Beje, STI deklaracijoje paskelbtas reikalavimas Gerbti žmogaus teises ir laisves, atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini teisinėje valstybėje“ iš tos pačios pavojingos operos. Reikalavimas gali būti suprantamas kaip raginimas nekeliant panikos, apsiavus baltomis šlepetėmis, patraukti į kapines.

 Tai yra, atšaukus suvaržymus (kurie nebūtini?) susidarytų sąlygos išmirti daliai Lietuvos gyventojų pasitelkiant „bandos imuniteto“ natūralios atrankos darvinistinę idėją.

Nuo jos atsiribojo garusis Švedijos virusologas ir buvęs šios idėjos šalininkas Anders Tegnellis, pareiškęs, kad ji buvo klaidinga. Tai gal visgi kai kurie piliečiai mano turintys pagrindo kaltinti STI, esą „institutas“ savo neatsakingomis kalbomis žudo žmones?). Tad, net ir norėdamas negaliu traktuoti STI rimtu institutu. Mat institutas pagal apibrėžimą yra mokslinio tyrimo įstaiga.

Taigi, STI veikėjai yra vieši asmenys. Mano paminėti straipsnyje du asmenis yra ne tik STI politikuojantys „ekspertai“ automatiškai tampantys viešais asmenimis, bet ir VU Teisės fakulteto dėstytojai.

Mes, tėvai, kaip ir visuomenė, turime teisę žinoti dėstytojo dėstančio mūsų vaikams charakteristiką, biografiją. Mes turime teisę žinoti, ar mokytojas/mokytoja, dėstytojas/dėstytoja šeimos žmonės, vedę, ar viengungiai. Tai svarbi informacija tėvams.

Tad, ponai STI, kalbant apie teisės į duomenų apsaugą ir teisės į saviraiškos laisvę derinimą, EŽTT priėmė keletą žinomų sprendimų. Pavyzdys: byloje leidėjas Axel Springer AG prieš Vokietiją, EŽTT nusprendė, kad vidaus teismo nustatytas draudimas laikraščio savininkui, kuris norėjo išspausdinti straipsnį apie garsaus aktoriaus areštą ir nuteisimą, prieštaravo EŽTK 10 straipsniui teigiančiam, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. EŽTT pakartojo teismo praktikoje nusistovėjusius kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra ( tekstas sutrumpintas):

1. ar susijusį asmenį galima priskirti viešų asmenų grupei: susijęs asmuo buvo aktorius, pakankamai gerai žinomas, kad jį būtų galima priskirti viešų asmenų grupei,

2. kaip informacija buvo gauta ir ar ji buvo patikima: informaciją pateikė prokuroras, o abiejuose leidiniuose pateiktos informacijos tikslumo šalys neginčijo. Todėl EŽTT nusprendė, kad įmonei nustatyti leidybos apribojimai nebuvo pagrįstai proporcingi atsižvelgiant į teisėtą tikslą apsaugoti pareiškėjo privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad EŽTK 10 straipsnis buvo pažeistas

Taigi, tik pamanykite, STI įžeidė sarkazmas, farsas, ironija ir - hiperbolė. Tiesa, nesu įsitikinęs ar STI veikėjai su teatro menu turi ką nors bendra, nes žinotų, kad ten nuolat kažkas iš kažko juokiasi ir kartais visai žiauriai, bet teatrui žiūrovas pretenzijų nerašo. Na, gal tik kritikai, jeigu spektaklis tikras dugnas. Kalbu apie žiūrėtą STI konferencijos video įrašą. Ir su literatūra regis nelabai draugauja ponai. I. Ilfo ir J. Petrovo „12 kėdžių“ gal neskaitė. Ten toks antiherojus Ostapas Benderis įkūrė „Ragų ir kanopų institutą“. Atsiprašau, mea culpa: kontorą „Ragai ir kanopos“. Tikiuosi suprantate apie ką aš? STI teisininkai, regis, nesuprato, nes susireikšminimas neturi humoro jausmo. Tai gal bent jiems derėtų susipažinti su keliomis konkrečiomis bylomis ne tik prieš leidėjus, bet ir prieš žurnalistus? Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Ziembinski prieš Lenkiją. Lenkijos žurnalistas pašiepė, išvadino bukais valstybės tarnautojus. Lenkijos teismas jį nubaudė. EŽTT manė kitaip:

„Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui taikyti suvaržymai negali būti vertinami atskirai nuo bylos konteksto ir kritikos tikslo. Sarkazmo ir ironijos panaudojimas yra visiškai suderinamas su žurnalistų saviraiškos laisve, tačiau šiuo atveju nacionaliniai teismai į tai nepakankamai atsižvelgė. (...) Pastebėtina, kad satyra yra meninės išraiškos ir socialinio komentaro forma, kuri, pasižymėdama hiperbolizavimu ir tikrovės iškreipimu, siekia išprovokuoti bei suerzinti“. Trumpai tariant, EŽTT išteisino žurnalistą.

Klausykite, ponai ir ponios STI, ar aš, neteisininkas, turiu jums aiškinti teisines plonybes? Žinoma, kad ne. Jas puikiai paaiškino EŽTT ir mūsų kai kurie juristai retoriškai paklausę, ar STI pretenziją, besitaškančią ultimatumais taip nepalikus vietos nekaltumo prezumpcijai, surašė pirmo kurso studentas.

Pabaigai. Regis, nuo perteklinio dėmesio STI veikėjai tiek išpuiko, kad pamiršo, kad kai kas už saviraiškos, įsitikinimų, žodžio laisvę kovojo sovietų laikais, buvo sodinami į kalėjimus arba į psichines. Bet šiandien STI kas antrame žodyje (hiperbolizuoju, jeigu kas) teigia, esą jų tikslas yra ginti demokratiją. Kaip? Reikalaujant Glavlito cenzūros analogu užčiaupti spaudos ir žurnalisto saviraiškos laisvę dėl neparodytos jiems pagarbos? STI klysta. Gerbiu, gerbiu laisvę skirtą viešajam interesui apginti nuo panašių „institutų“.



Priedas: „Sveikatos teisės instituto“ deklaracijos analizė



STI galimas siekis yra manipuliuoti įstatymais, Konstitucija, suteikti jų kontroversiškiems teiginiams teisinio solidumo aurą. Tačiau reikalavimas panaikinti kovos su pandemija ribojimus neva vardan demokratijos su solidumu neturi nieko bendra. Reikalavimas atšaukti Ekstremalią situaciją kelias į savižudybę. Akivaizdu viena: STI yra ne Konstitucijos, bet paradoksaliai antivakserių gynėja, todėl ir buriasi aplink juos skiepų priešininkai. Spręskite patys. Juodai pažymėti mano teiginiai:



STI: Kovos su Covid-19 priemonėmis yra neproporcingai suspenduota konstitucinių žmogaus teisių apsauga – teisė į sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, viešąsias paslaugas, judėjimą, susirinkimų laisvę ir teisė į privatų asmens gyvenimą.



Ar tikrai suspenduota konstitucinių žmogaus teisių apsauga? Netiesa, tai akivaizdus melas. Susirinkimų laisvė, judėjimas, viešosios paslaugos, teisė į privatų gyvenimą ir tt. dokumentuotai niekaip nesuspenduoti. Taip pat neribojami įsitikinimai, informacijos sklaida ir valstybė nesikėsina į asmens teisę į susirašinėjimą ar kitas komunikacijos priemones. Vyriausybė pagrįstai ir teisėtai paskelbė Ekstremaliąją situaciją. (Ji neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui: „Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais“.).



STI: Įvestas „galimybių pasas“ yra nesuderinamas su LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygybės principui, yra diskriminacinis, segreguojantis visuomenę ir nepagrįstai ribojantis konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves.



Galimybių pasas nėra Lietuvos išradimas. Jis patvirtintas eilėje ES šalių remiantis teisėtai paskelbta ekstremalia situacija valstybėje. Vyriausybė turi imtis visų įmanomų priemonių pandemijai užkardyti. Pagrįstai reikalaujama nesiskiepijusių prisiimti atsakomybę už nesiskiepijimo pasekmes. Galimybių paso nauda visuomenei yra dokumentuota Skandinavijos, Izraelio ir kitų ES valstybių atvejais. Dėl susirgimų kiekio neskiepytų tarpe augimo, Danija vėl ruošiasi susigrąžinti galimybių pasą. Anot Konstitucinės teisės ekspertų, problema dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijos 29 str. galimai egzistuoja dėl vieno formalumo: Seimas detaliai nenurodė Vyriausybei „kas galima ir kas ne“. Bet galioja tarptautinė praktika, protingumo kriterijus, mat tai, kas vadinama „segregacija“ yra būtina apsauga nuo mediciniškai nepagrįstai, piktybiškai nesiskiepijančių. Dėl jų egoistinio apsisprendimo ne tik nesiskiepyti, bet ir testuotis, sergančiųjų kiekio augimas, užkrato plitimas tarp neskiepytų yra įrodytas. Kyla klausimas, kokiame kontekste teiginys „GP nepagrįstai riboja konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves“ turėtų būti suprantamas. Jeigu tikslas yra panaikinti visus apribojimus, (o STI šito siekia), tai toks panaikinimas turėtų katastrofinius padarinius visuomenės sveikatai. Įdomu, ką pasakys KT?



STI: Taikomos kovos su Covid-19 priemonės, kurių kaštų-naudos analizė viešai nebuvo pristatyta, ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei jos gali atnešti didesnę žalą nei naudą.



Gali? O gal negali? Spekuliacija. Tai STI, imkite ir pristatykite tokią – neslaptą - analizę. Šiaip statistinių duomenų ir prognozių šia tema kiek nori. Net švedai, pasirinkę liberalesnį kovos su pandemija modelį, neatsisakė  ribojimų įtakojančių valstybės ekonominius rodiklius tol, kol nepasiskiepijo kritinė dalis gyventojų.  Nedarbo lygis pakilo iki 8, 2 proc. Verslai susidūrė su darbo jėgos trūkumu. Švedijoje taip pat buvo paskelbta ekstremali situacija laikinai suteikianti vyriausybei teisę imtis ribojimų. Lietuva neiškrenta iš bendro ekonominio nuosmukio ar pakilimo pasaulyje konteksto. Siūlau STI teisininkams, kažkaip tapusiems ir medicinos, ir ekonomikos korifėjais, susipažinti su ekonomisto Raimondo Kuodžio pozicija: „Kodėl reikėtų susipažinti su XVII a. teoretiko Blaise Pascal principais?“

Pagal STI: „[Ribojimai] gali atnešti didesnę žalą nei naudą“ .

 

medicininę – dėl ilgalaikio streso, apriboto kitų ligų gydymo, sumažinto sveikatos paslaugų prieinamumo, su tuo susijusių perteklinių mirčių;

 

Perteklinių mirčių priežastis siejama su pandemija - nenoras skiepytis ir testuotis. Lietuvoje per visą pandemijos periodą nuo kovido iki šios dienos mirė apie 6 293 asmenis. Čia oficialios statistikos portalas - tikras STI veikėjų siaubas: 2021 spalį tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 asmenų 75 proc. sudaro asmenys, negavę nė vienos vakcinos dozės. Tarp mirštančių nuo COVID-19 visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc., tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų. Vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc. šalies gyventojų ir, mažėjant vakcinacijos apimtims bei daugėjant naujų atvejų, šios mišrios imunizacijos tempas išlieka stabilus ir siekia apie 1 proc. gyventojų per savaitę. Ilgalaikis stresas kyla ne tik dėl apribojimų, bet ir dėl fakto, kad gera dalis gyventojų kategoriškai atsisako skiepytis. Dėl jų ir dėl jų gynėjų kaltės  ribojimai neatšaukiami.  

 

ekonominę – dėl ribojamo žmonių darbo ir ūkio plėtojimo;

 

Priežastis objektyvi – kova su pandemija, pagrįsti suvaržymai visoje ES.

 

socialinę – dėl visuomenės susiskaldymo, pažeistų tarpusavio socialinių ryšių, vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą, kultūros renginių ribojimo ir kt.

Ar turima omenyje karantino periodą? Šiandien padėtis kitokia, nes yra skiepai ir testai. Teiginys „visuomenės skaldymas“ yra primityvus politikavimas. STI ir yra viena iš organizacijų skaldanti visuomenę savo nepagrįstais teiginiais ir subtiliomis abejonėmis skiepo nauda. Čia toks subtilios abejonės pavyzdys:

 

vakcinų veiksmingumas apsaugant nuo sunkių ligos formų ir mirties yra žinomas, todėl pripažįstame skiepų svarbą senyvo amžiaus ir rizikos grupių asmenims. Tačiau masinio gyventojų, ypač vaikų, nėščių ir žindančių moterų, skiepijimo skatinimas vakcinomis, kol jų klinikiniai tyrimai dar nebaigti bei minėtų grupių atžvilgiu iki galo nežinomas veiksmingumo ir nepageidaujamo poveikio santykis, yra mediciniškai abejotinas. Kai kurių amžiaus grupių asmenims ir asmenims, kurie turi gretutinių ligų arba vartoja tam tikrus medikamentus, skiepijimas gali būti labai rizikingas.

 

Anivakserių kozirinis pseudo argumentas: „skiepų poveikis iki galo nėra ištirtas“ neatitinka mokslinių įrodymų, trumpai tariant – melas. Graudenančios kalbos skirtos manipuliuoti besilaukiančiomis moterimis yra amoralus, nepadorus ir neturintis mokslinio pagrindo. Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi naujausią mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, teigia, kad skiepytis nuo COVID-19 saugu ir netgi rekomenduojama: „Kaip rodo tyrimai, nepasiskiepijusios nėščiosios serga sunkesne koronaviruso forma, todėl vakcinos gali apsaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų nėštumo metu“. STI galimai sąmoningai bando diskredituoti pripažintus mokslinius tyrimus, nors skiepų svarbos rizikos amžiaus grupėms nemenkina. Pirmas faktas: nei viena atsakinga valstybė nebūtų patvirtinusi neištirtus skiepus. Antras faktas – atsiklausiama šeimos gydytojo. STI šioje vietoje užsiima pavojinga dezinformacija keliančią pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

 

spaudimas vakcinuotis bei skiepytų r neskiepytų asmenų supriešinimo akcijos etiniu požiūriu yra nepateisinamos. De facto egzistuojanti ir de jure teisės aktuose siekiama numatyti privaloma vakcinacija prieštarauja LR Konstitucijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintiems asmens ir jo privataus gyvenimo neliečiamumo principams bei 1997 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 5 straipsnyje, LR Civilinio Kodekso 6.729 straipsnyje bei LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad bet kokia medicininė intervencija gali būti atliekama tik su paciento sutikimu.

 

Ar STI kalbasi su Sirjumi? Lietuvoje nėra skiepijimosi nuo kovido prievartos. Nebent turima omenyje skiepus nuo poliomielito, difterito, kokliušo ir t.t. Tačiau, taip, visai pagrįstai nesiskiepijimo pasekmės diferencijuojamos pagal rizikos sau ir aplinkiniams kriterijus. Saugaus darbo reikalavimai – sanitariniai, higieniniai, saugaus bendravimo - jokiais būdais neprieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams. PS. Bet kokia medicininė intervencija Lietuvoje neįmanoma be paciento sutikimo.



infekcinių ligų yra daug, epidemijos ateina ir praeina, o mūsų visuomenės nariai ir toliau turės gyventi Lietuvos valstybėje. Todėl net ir kovos su Covid-19 metu svarbu išsaugoti pasitikėjimą teisine valstybe, užtikrinti Konstitucijos viršenybę, demokratijos institutų funkcionavimą bei prigimtinių teisių ir laisvių apsaugą, paremtą visų žmonių lygybe.

 

Ar tikrai STI ruošiasi užtikrinti Konstitucijos viršenybę, demokratijos institutų funkcionavimą bei prigimtinių teisių ir laisvių apsaugą, paremtą visų žmonių lygybe? Jų reikalavimai rodo, kad toli gražu. Pasižiūrėkime į konkrečius STI reikalavimus, kurie vadinami pasiūlymais, nors pateikti ultimatumo forma:

1. Nedelsiant Lietuvoje atkurti Konstitucijos ir įstatymų galiojimą; atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo, kai tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Įžūlus melas. Konstitucijos ir įstatymų galiojimo niekas neatšaukė. Teisinis ir faktinis pagrindas yra.

2. Gerbti žmogaus teises ir laisves, atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini teisinėje valstybėje.

Traktuoju šį STI reikalavimą kvietimu visuomenei tykiai numirti. Atsisakyti „kai kurių“ suvaržymų būtinų kovoje su pandemija yra akivaizdus sąlygų sudarymas išmirti daliai Lietuvos gyventojų pasitelkus „bandos imuniteto“ - natūralios atrankos darvinistinę idėją. Nuo jos atsiribojo garsusis Švedijos virusologas ir buvęs šios idėjos šalininkas Andersas Tegnellis, pareiškęs, kad ji buvo klaidinga.

3. Atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos; panaikinti “galimybių pasą”, diskriminuojantį ir segreguojantį tiek asmenis, tiek verslo subjektus.

Šis reikalavimas yra tiesiai šviesiai piktybinis, tiek pat populistinis, nukreiptas prieš teisėtus pasiskiepijusių lūkesčius gyventi saugiai. STI reikalavimas pateisina nenorinčius skiepytis, nors ir keliančius pavojų aplinkiniams. Pasitelkus Konstituciją, egoizmas verčiamas dorybe. Tokia STI kalbėsena galimai patvirtina jų rėmėjų antivakserių nuostatą: pandemija išgalvota.

4. Užtikrinti, kad vakcinos taptų visiems prieinamos, tačiau niekam nebūtų privalomos; kad asmenys būtų skiepijami gydytojui individualiai įvertinus naudą ir riziką, gavus laisvą ir informuotą sutikimą bei nekeliant sąlygų, susijusių su darbu, sveikatos priežiūros ar bet kokių kitų paslaugų prieinamumu.

Tai jau vyko ir vyksta. Tačiau, dirbantiems su žmonėmis vakcinacija turi būti privaloma. Ar mėsininkui neturi būti keliami sanitariniai bei higienos reikalavimai? Neskiepytiems dėstytojams turi būti draudžiama dėstyti, o neskiepytiems nuo ligų vaikams draudžiama lankyti darželius.

5. Sukurti ir įgyvendinti skiepijimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą.

Antivakserių drėgna svajonė. Žmogus skiepijasi savo noru ir savo atsakomybe. Atsiradus skaudžiam šalutiniam poveikiui, asmuo turi teisę paduoti į teismą skiepus sukūrusią įmonę. Siūlau STI taip ir padaryti. PS. Bet, Lietuvoje  užregistruotas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP- 773), tad, jeigu pakeitimas bus priimtas, svajonė išsipildys. 

6. Užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą ir mokymąsi visose švietimo ir ugdymo įstaigose, kol nėra realių indikacijų laikinai ligos židinių izoliacijai.

Perteklinis reikalavimas. Jis jau įgyvendintas atšaukus karantiną.

7. Užtikrinti visų pacientų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, jos prieinamumą bei tinkamą sveikatos sistemos funkcionavimą.

Sviestas sviestuotas. Visa tai senai užtikrinta. Žinoma, kai 80 proc. mirusiųjų buvo neskiepyti, tai prieš tai sunkiai sirgę jie užtvindo ligonines. Kenčia laukiantys planinių operacijų.

8. Garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.

STI viešai diskutuoja nuo ryt iki vakaro ir niekas jiems nedraudžia. Kiek tos diskusijos susietos su mokslu – kiekvienam spręsti, bet su politika kiek nori. Nedraudžia, net kai kvestionuojamas mokslas pseudo moksliniais argumentais ir tiek pat manipuliuojama Lietuvos Konstitucija. Apie visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime: ar taip, kaip reikalauja maršistai „Nafig Seimą“ t. y. atšaukiant parlamentinę demokratiją? Konstitucija tokią anarchiją, apie kurią, galimai, svajoja STI, draudžia. Klausimas STI: Ar sutinkate atsisakius apribojimų, lydėti mirusius tūkstančiais nuo kovido į kapus? Ar sutinkate savo neatsakingų kalbų suvedžiotiems žmonėms sumokėti už jų artimųjų praradimą?



Išvada:

Remiantis STI reikalavimų analize, išvada peršasi tokia: STI piktybiškai kuria Lietuvos, kaip antikonstitucinės valstybės paveikslą. Kartu su STI esminiu reikalavimu atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo taip paliekant pademiją likimo valiai, pradedi įtarti, ar tik STI neužsiima antivalstybine veikla. Prisidengusi šūkiu „Mes už visų žmonių lygybę“ STI, neva gindama Konstituciją, regis gina antivakserių teisę mirti nuo kovido, bet laisviems. Taip nusispjaunama į 1,8 milijonus pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų gyvybinius interesus, saugaus gyvenimo lūkesčius.



 




Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2022 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design