Pjesė „Pliažas“, arba spekuliacija kančia

Paskelbta 2020 liepos mėn. 1 d. | 0 koment.

Žymės: Remigijus Šimašius, Lukiškės, Karbauskis, dešinieji, paplūdimys

Dėmesio: skaitote politinę satyrą! Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir jo komanda organizavo Vilniaus Lukiškių aikštėje paplūdimį. Tik pripylė smėlio į dėžę, tuojau joje prasidėjo karas. Ačiū Dievui, be kraujo praliejimo, tik girdėjosi įsimylėjusių save ir savo patriotizmą ura patriotų teatrališkas šauksmas.

Ką manau apie paplūdimio idėją? Manau, kad ji puiki. Ir stop: esu socdemas, todėl užtikrinu, kad būtų tą paplūdimį sukonstravęs Gintautas Paluckas, pločiau ir jam. Taip pat pločiau ir Gabrieliui Landsbergiui, nors neįsitikinęs.

Ploju, nes vietoje deginančio, viską gyvą naikinančio negyvos aikštės asfalto atsirado atgaiva sielai ir kūnui. Tai siutina prieš rinkimus draugais su karbauskininkais tapusius dešiniuosius, mat jie, kaip ir S. Skvernelis, be asfalto ne iš vietos. Jiems džiaugsmas ir laisvė tik leftistinės išdaigos. Jiems Laisvė neįmanoma be Kančios. Tas, kas nejaučia Kančios, būtinai V. Putino agentas. Taip arba panašiai rauda kolchoznikai Seimo nariai, todėl geriausiu Šiaurės Korėjos pavyzdžiu buvo nuspręsta įstatymų nurodyti, kaip tiksliai pilietis turi elgtis Lukiškių aikštėje. Visu pirma – verkti, raudoti, vaikščioti ant pirštų galų. Pastebėtas neraudojant, pilietis suimamas ir išvežamas į koncentracijos stovyklą kultūriniam perdirbimui į Naisių kolūkietį.

Tad pjesės „Pliažas“ pirmas veiksmas. Scenoje smėlio dėžė, ekrane matosi Palangos tiltas. Vienoje smėlio dėžės pusėje, kurioje matosi plakatai su užrašais „Be kančios nėra lietuvio!“ ir „Įėjimas tik dešiniesiems“, kilo panika tarp dešiniųjų. Mat Vilniaus pjesės „Pliažas“ autorius R. Š. nusprendė pastatyti ją tiesiai Lukiškių aikštėje priešais buvusius Gestapo, vėliau KGB rūmus (dešinieji turi slaptus atstovus Seime, pavardės žinomos, bet neminimos). Mosikuodami kumščiais, paraudusiomis nuo raudų akimis išgirdus šią siaubingą žinią, jie puola kritikuoti režisieriaus idėją: „Lukiškių aikštė šventa, sakrali vieta, o autorius R. Š. kalasi sau ir savo partijai politinį kapitalą, juk rinkimai už kelių mėnesių.“

Vienas Veikėjas kelia jo supratimu genialiai protingą klausimą, nors tas nieko bendro su logika neturi, bet užtat labai emocingas. Žinia, emocijoms daug proto nereikia, atvirkščiai, kuo mažiau proto, tuo geriau: „O jeigu žyyyydų kapinėse „Pliažą“ būtų pastatę? O jeigu prie sinagogos, o jeigu...“ Žinoma, Veikėjo klausimas skirtas ne pjesės autoriui R. Š., bet kažkodėl teatro kritikui, tai yra nieko dėtam man. Gal kad esu žydų kilmės ir žydai visi vienodi todėl visi kalti? Juk „visi tai žino“. Kodėl man brukama mano kilmė negaliu pasakyti, juk kaltininkas Autorius, kuris gal tik apsimeta lietuviu? Ir „Pliažas“ pastatytas ne kapinėse ir ne prie Bažnyčios, o miesto centre, aikštėje. Visai šalia išdraskytų totorių kapinių ir nuverstos mečetės. Na, bet musulmonai, kaip „visi žino“ , visi iki vieno teroristai, tai nieko. Ką padarysi, dešiniųjų farse ne tokių dalykų nutinka.

Tęsinys delfi.lt