„Seimas pasirinko toliau braidyti po purvą“

Paskelbta 2011 lapkričio mėn. 16 d. | 1 koment.

Žymės: Vinokuras, Seimas, Degutienė, privilegijos, braidyti po purvą

Tai Seimo pirmininkės Irenos Degutienės žodžiai skirti Seimo nariams, Seimui atmetus įstatymo projektą, kuris būtų nuo kitos kadencijos griežčiau tvarkęs parlamentarų veiklą. Prisiminkite tas partijas ir Seimo narius, kuriems privilegijos yra viskas, o rinkėjas – niekas. Todėl iki rinkimų nepamirškite: „Liberalų ir centro sąjunga“, „Liberalų sąjūdis“, „Darbo partija“ bei „Tvarka ir teisingumas“, „krikščioniškos moralės sergėtojas“ Rimantas Dagys ir t. t. Tai visi tie, kurie verkia už jus krokodilo ašaromis. Už tas partijas ar tuos Seimo narius nebalsuokite.

Kiek reikia buko įžūlumo, daugeliui Seimo narių nesant jokiais teisės ekspertais, ciniškai kvatoti iš grupės žymių Lietuvos teisininkų parengto įstatymo projekto? Tyčiotis iš Konstitucinio Teismo ir jo įpareigojimo tokį įstatymą paruošti ir priimti?

Tad kokių privilegijų nė už ką nenori atsisakyti Seimo nariai? Pasižiūrėkime:

jie nenori atsisakyti už mokesčių mokėtojų pinigus „nuomojamų“ prabangių automobilių, kuriuos vėliau jie išperka už „mizerinę“ kainą;

jie nori gyventi Vilniuje patys ar kartu su savo šeimomis nemokamai. Kitaip tariant, jie nenori mokėti už šildymą, vandenį, nuomą;

jie, pasibaigus Seimo kadencijai, nenori atsisakyti tūkstantinių išeitinių nors jau bus susiradę darbą;

jie nenori sumažinti padėjėjų skaičiaus iki dviejų, nes ten dažniausiai įdarbina... patys spręskite ką;

jie, nors praleido plenarinius posėdžius, vis vien nori gauti atlyginimą už pravaikštas;

jie nenori atsisakyti galimybės plėšytis TV ekranuose nusmurgusiuose „žvaigždžių šou“. Kad tik mus, žiūrovus, galėtų išprievartauti savo debilizmu;

jie nori pasilikti teisę atostogauti, kada ir kiek tik jiems šauna į galvą;

jie nenori atsisakyti Seimo nario imuniteto, nors pagal Konstituciją visi mes esame lygūs prieš įstatymą.

Todėl, skaitytojau ir būsimas rinkėjau, prisimink tuos Seimo narius ir partijas, kuriems ir kurioms nė motais vos ne pusė milijono skurstančių ir stovinčių eilėje prie maisto banko, nerūpi dešimtys tūkstančių socialiai remtinų vaikų darželiuose ir mokyklose. Tos partijos, tų partijų nariai sulygino save su dievais, kuriems išskirtinės privilegijos turi būti garantuotos. Nors puikiai žino, kad reikalauja privilegijų skurstančiųjų sąskaita.

Dar 2004 metais Konstitucinis Teismas įpareigojo Seimą parengti Seimo nario veiklą, teises ir garantijas reglamentuojantį įstatymą. Bet praėjo aštuoneri metai, ir nieko. Seimo pirmininkė teisi, kad šis Seimas (pridursiu nuo savęs: kaip ir buvusieji Seimai) išties pasirinko toliau braidyti po purvą. Beje, kiek metų Seime dirba pati Irena Degutienė? Kiti ilgaamžiai „nepakeičiami“ Seimo nariai? Dvidešimt? Penkiolika? Dešimt? Kur jie buvo anksčiau? Tai retorinis klausimas.

O mano visai neretorinis klausimas jums, skaitytojams ir esamiems bei būsimiems Seimo rinkėjams, yra toks: ar ir toliau leisite iš savęs tyčiotis ir save melžti? Jeigu taip, tai taip jums ir reikia.