Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Su „Eurovizijos“ atrankos nugalėtoju Donny Montellu – atgal į ateitį!

Su „Eurovizijos“ atrankos nugalėtoju Donny Montellu – atgal į ateitį!

Paskelbta 2012 kovo mėn. 7 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Bravo LRT „Eurovizijos“ konkurso komandai! Jau buvau praradęs viltį kada nors šitaip sušukti. Dabar turėtų pasipilti padėkos srautas Oskarų statulėlių Holivude įteikimo analogu: ačiū tam, tam, tam ir dar tam. Taip ir darau, nors vardų nevardinsiu. Jie yra skaitytojui žinomi. Tad kuo šis dainų konkursas – kelialapis į „Euroviziją“ skiriasi nuo ankstesnių?

 

Atsakymas trumpas: bendru į finalą patekusių dalyvių ir komisijos narių meniniu lygiu bei profesionalumu. Ir ne tik. Piliečių ir jiems atstovaujančių politikų dvidešimties metų siekis atsidurti Vakarų Europos geokultūriniame darže pagaliau duoda vaisius: eurovizinis muzikinis – estetinis mąstymas įsigaliojo Lietuvos dainininkų, siekiančių patekti į „Euroviziją“, smegenyse. Ačiū tau, Viešpatie!

 

Čia, žinoma, kalbu apie gerąją viso šio projekto pusę. Kurioje naujai iškeptos žvaigždės Katažynos naftalinu pakvipęs pasirodymas tapo žiauriu kultūriniu sovietiškai rusišku - lietuvišku - ispanišku kiču. Arba Ingos Valinskienės popso recidyvu. Na, tam popsui, kuriam vieta kokio nors Lietuvos užkampio restorane. Anot vieno anonimo: ”Zvonkus, matyt, užpavydėjo savo šauniai draugei Katažynai jos karjeros. Pasigedęs jos prie puodų, parašė siaubingą kūrinį ir liepė kažkokiam nevėkšlai jį režisuoti”. Kaip ji pateko į finalą? Ar tik todėl, kad dainavo lietuviškai? Beje, tuo pačiu pastaba dėl „Eurovizijos“ konkurso vedėjų aprangos. Dariaus Užkuraičio „kostiumo“ bala nematė. Dėka šviesaus pilkumo išryškėjo jo malonus veidas.

 

Tačiau koks idiotas ant puikiosios Liepos Rimkevičienės užmetė geltoną, kūdikio viduriavimo spalvos, nuolat po vedėjos kojomis besipainiojantį maišą? Negi Lietuvoje nėra Juozo Statkevičiaus? Ramūnės Piekautaitės? Reikėjo atsiversti knygą „Lietuvos mada”, kurioje yra pateikti 22 žymiausių Lietuvos madų dizainerių darbai. Nors gražiam ir išore, ir vidumi žmogui net baisiausias rūbas tinka, bet reikia turėti jeigu ne sąžinės, tai bent gerą skonį. 

 

Gerai, atgal į ateitį. Ne šiaip sau taip suformulavau temą. Nes sprendžiant iš matytų pasirodymų, eurovizinio stiliaus kūrinių paieškos įgauna, kaip jau esu sakęs, visus reikiamus vakarietiškus bruožus. Aistės Smilgevičiūtės (1999 m. atstovavo Lietuvai „Eurovizijoje" Izraelyje su daina „Strazdas”) lietuviškas folkloras telieka gerų, bet neįgyvendintų patriotinių norų sąraše. Anarchistinis „LT United“ 2006 metais parodė kelią, kuriuo „Step by step” („Laura and the lovers“) eina vis jaunesni Lietuvos atlikėjai. Jie ir yra Lietuvos eurovizinė ateitis.

Tiesa, dažnas jų savo atlikimu ir muzikiniu stiliumi kartoja praėjusį eurovizinį etapą. Štai kad ir Monikos Linkytės pasirodymas. Dainos muzikinis stilius bei vizualinis apipavidalinimas datuojamas nuo dviejų švedžių pasirodymo kažkelintais metais. „Eurovizijos“ matu matuojant. Tai visiškas akmens amžius. O triukas su suknelės keitimu scenoje sukurtas ir naudojamas dar ir prieš akmens amžių.

 

Bet nesvarbu. Rausimasis praeityje, pasikartojimas nors ir nežavi, bet reikalingas procesas. Tai puikiai suprato „Eurovizijos“ konkurso finalo komisija. Vien tik už gebėjimą perlipti per savo nuosavą sovietinę profesinę, tame tarpe ir popsinę muzikinę praeitį bei įpročius šaukiu vivat!

 

Kaip niekada anksčiau išryškėjo konkurso komisijos narių kompetencija. Tai bendras muzikinio išsilavinimo lygis, profesionalumas, atvirumas naujiems muzikiniams stiliams. Tokiais kriterijais turėtų remtis visos būsimos konkurso komisijos. Faktas yra tas, kad didžia dalimi komisija formuoja tam tikrą muzikinį skonį. Todėl, žiūrėdami į ateitį, komisijos nariai turi puikiai susigaudyti eurovizinėje istorinėje praeityje.

Pagaliau keli žodžiai apie Donny Montellą. Ką gi, Donatai, Donatas Montvydas mirė, tegyvuoja Donny Montellas! Sutinku, nes daina neturi nieko bendro su lietuviška patriotine praeitimi, bet labai daug su saldžiuoju širdžių ėdiku Barry Manilow ir praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio disko. Rezultatas? Norėčiau, kad D. M. patektų į trejetuką pirmaujančių. Tačiau kartu su kitais 1 045 746 Donny Montello gerbėjų tikiuosi pirmos vietos. Palyginimui, už kandidatę į Lietuvos prezidentus Dalią Grybauskaitę balsavo 1 393 270 žmonių.

 

Daina emocinga, spalvingai atlikta. Pirmoje dainos dalyje užliūliuojanti melodija ir netikėtas, beveik prieš pat užmiegant muzikinis - fiziškas lūžis akrobatinio šuolio pavidalu įvyksta pačiu laiku. Balso valdymas imponuoja. Vizualinis apipavidalinimas – minimalistinis, lakoniškas, todėl visas dėmesys sutelktas į atlikėją ir tekstą. Tai - drąsu.

 

Tačiau Donny Montellas ne vienas po saule. Baku pasirodys Didžiosios Britanijos sunkioji artilerija –Engelbertas Humperdinckas. Šis 75 metų amžiaus šou verslo banginis yra pardavęs apie 150 milijonų plokštelių. Ar jaunimas jį žino? Ne. Tad pasiklausykite vieną iš jo hitų „Release me“ iš 1969-1970 metų. Tikras dinozauras, dainuojantis tokias balades nuo kurių trykšta ašaros net iš akmens („Love is a many splendored thing“). Britai sako: nelaimėjome jau 20 metų, todėl laikas Jungtinės Karalystės garbę atiduoti pensininkui. Žinant, kad ES gyventojai sensta greičiau už rudens lapus, pensininkų socialinė atskirtis rūpi visiems. Šiukštu, skaudinti negalima. Kaipgi čia dabar pašokinėsi prieš gyvą legendą? Todėl toks pasirinkimas - smūgis žemiau juostos. Nesitikėjau šito iš britų. Matyt, nežinia ką ten pridirbęs ir iš Londono pabėgęs Andrius Užkalnis kaltas.

 

Ir čia, deja, jau nieko bendra neturima su dainomis, bet kiek nori - su politika. Teisus mūsiškis kompozitorius R. Tautkus sakydamas, kad „50 procentų (balsavimų – aut.) atvejų lemia politika, 50 procentų atvejų - daina. Politikos daryti mums nesiseka, o dainos niekada neturėjome”. Siūlau gerbiamam kompozitoriui pradėti rašyti ir muzikines politines apžvalgas, nes pataikė į dešimtuką. Išties blokinis politinio – nacionalistinio bendrumo pagrindu balsavimas visiems (tiems, kurie nelaimėjo) įkyrėjo iki gyvo kaulo. Atsispeikėk, Europa! Taip gyventi daugiau negalima!

 

Bet! Bet! Bet! Mes turime Donny Montellą! Net nesėkmės atveju ir vėl patriotiškai šnekant, gimė mūsų nuosavas pats tikriausias talentas, kylanti žvaigždė tikrąja šio žodžio prasme. Pastebėjote? Donny neturi primadonos fasonų, yra kuklus ir savikritiškas. Tai tikro, nevienadienio talento ženklas.

 

Todėl net nesėkmės atveju tokiu talentingų jaunimu, kurį matėme konkurso finale, turime džiaugtis ir didžiuotis. Sėkmės jiems visiems!

 

Įdėta lrytas.lt


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2019 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design