Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Su Naujausiais, vienpartinė, trumparegiška Lietuva

Su Naujausiais, vienpartinė, trumparegiška Lietuva

Paskelbta 2012 sausio mėn. 2 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , ,

Ar taip iš tiesų yra? Dar ne. Tačiau taip derėtų vertinti Lietuvos Seimą. Po koalicinės vyriausybės ir opozicijos su bolševikiniu, populistiniu kvapeliu biudžeto priėmimo, po vos ne vienbalsio sutarimo keisti Konstituciją „svarbiame, pasaulinio masto, gyvenimo ir mirties klausime „Tik santuoka yra tikra šeima!“ reikia konstatuoti, kad politinės ideologijos Lietuvoje galutinai pakratė kojas. Amen.

 

Dabar ir runkeliai nebetikės (jeigu bent kada nors buvo supratę, kuo tiki) politikų sapaliojimais apie konservatyvias, liberalias, socdemines vertybes bei rimtus ideologinius skirtumus. Seimo žinia mums visiems – velniop demokratiją, demokratinius sprendimų priėmimo principus ir valdžių pasidalijimą (Seimo dauguma nusišluostė į savos Vyriausybės biudžetą), žmogaus ir piliečio teises, vyro ir moters lygias teises. Europarlamentaras Leonidas Donskis savo tinklaraštyje taikliai pastebi ES plintančias moralinei panikai pasiduodančias nuotaikas ir jas skleidžiančias vidutinybes nusistačiusias prieš ES, liberalizmo idėją bei kultūrą. Deja, mūsų Seimas tokių panikuotojų taip pat neišvengė. Jų net devyniasdešimt aštuoni.

 

Ir taip dvidešimt metų visuomenės mentalitetą formavo intelektualiai ir psichologiškai demokratijai nepasiruošę žmonės. Rezultatas? Po dvidešimties nepriklausomybės metų, pasak amerikiečių tyrimų centro „Pew Research Center“ 2011 m. gruodį atlikto tyrimo, parama daugiapartinei sistemai Lietuvoje atitinkamais metais (1991, 2009 ir 2011 m.) smuko nuo 72 proc. iki 55 proc. ir 52 proc. Rinkos ekonomikos atsiradimą prieš 20 metų palaikė 76 proc., 2009-aisiais – 50 proc., o šiemet 45 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Nuo šiolei reikia tikėtis, kad kitame Seime nė viena „partija“ neturės daugumos. Ir kad jame dar liks/atsiras nors keletas su protu, atsakomybe ir sąžine nesusipykusių technokratų, ne tik mokančių skaičiuoti, bet ir nepamirštančių už tų skaičių esančių gyvų žmonių. Šiai koalicinei vyriausybei ir Seimui kaip išmanant dengiantis rūpesčiu ir meile tautai, tokio aukšto politinio pilotažo pavyko, mūsų nelaimei, išvengti. Tai, ką mes matėme, – trumparegiški politikai, susižavėję trumparegiška autoritarine, bolševikine su fundamentine bažnytine priemaiša politika, kurios pasekmes jau šiais metais pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas ant savo kupros.

 

Todėl, kai ir man, piliečiui, premjeras sako, kad esame pasiruošę dar vienai galimai giliai ekonominei krizei, kad šiandienė vyriausybė išplėšė Lietuvą iš bankroto, negalima nekreipti dėmesio į du dalykus: dvasinį ir politinį politikų bankrotą, ir suvaldyta ekonominė krizė remiasi skolintais ir jau pravalgytais pinigais. „Skolų naštą būtų galima pateisinti, jeigu Latvija ir Lietuva būtų investavusios pasiskolintus pinigus tokiais būdais, kurie pasitarnautų būsimoms kartoms ir prisidėtų prie didesnio ekonomikos augimo ateityje. Tačiau jos to nepadarė“, – teigia britų žurnalistas E. Lucasas.

 

Palyginimui, Lietuva su Latvija, turėjusios daugmaž identiškas startines pozicijas (jokių skolų), dabar jau yra abi užsiauginusios beveik 40 proc. BVP dydžio skolas. Estijoje skola šiuo metu nesiekia net 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Niekaip nepalieka mintis, kuriam galui nebuvo skolintasi milijardų minimaliomis palūkanomis iš Tarptautinio valiutos fondo, nors vykdoma jų reikalaujama politika, tarp jų įvestas bolševikinis NT mokestis Lietuvos piliečiams? Sulauksime ir žemės mokesčio bei automobilių mokesčio. Tai ar apsimokėjo rodytis „krūtais“ skolinantis milijardus už aukštas palūkanas? Ar investuotojai puolė masiškai į Lietuvą?

 

Tokia velniškai brangiai kainuojanti mums ir mūsų vaikams viešųjų ryšių politika nesukėlė pasitikėjimo šviesesne ateitimi vietiniams verslininkams ir šviesuoliams, viduriniam sluoksniui. Deja, ir masinės emigracijos tai nesustabdė.

 

Kaip ir mokesčių cunamio lyg perkūno iš giedro dangaus. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo „[...] baigti smaugti vartotojus, kurių tuoj nebeliks, baigti smaugti pridėtinę vertę kuriančius mokesčių mokėtojus, kurių valstybėje tėra 21 proc. Lietuvoje išvis mokančiųjų mokesčius į biudžetą beliko 29 proc.“ Jau greitai bus įvestas NT mokestis visiems ir matysime lauk metamų iš namų žmonių bangą. Tad taip, atokvėpį „išlaužėme“. Bet kokia kaina. Ir ji tapo pačia aukščiausia įmanoma.

 

Kita naujametė dovana – 98 Seimo narių aklas ryžtas keisti Konstituciją ne gelbėjant Lietuvos ir Lenkijos santykius, pavyzdžiui, įvedant tas nelemtas trūkstamas lotyniškas raides, kuriomis rašė ir, pvz., V. Kudirka. Tačiau ne. Seimas, prieštaraudamas Konstitucijos esminiams straipsniams, tarptautinėms vaikų ir žmogaus teisių konvencijoms bei įsipareigojimams, vadovaudamasis kažkokia vietine kičine nacionalmačo šovinistine romantika, ruošiasi priversti daugumą kitaip manančių Lietuvos piliečių traktuoti šeimą tik kilusią iš santuokos. Priėmus tokią konstitucinę pataisą, konfliktas su Briuseliu garantuotas. Bet „pofig“, taip sakant. Po mūsų nors ir tvanas!

 

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT apklausoje septyni iš dešimties respondentų sakė, kad partnerystę reikėtų įteisinti, bet tik tarp vyro ir moters (!), kaip ir siūlo Teisingumo ministerija. 2011 metų lapkričio 8–18 dienomis buvo apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Tikriausiai jie turi savo šeimos statuso supratimą? Palyginimui, tarp katalikais save laikančių amerikiečių dabar gyvenančių arba praeityje gyvenusių „susimetus“ yra 33 proc. žmonių, tarp netikinčiųjų – 45 proc.

 

Lietuvos sociologai, susumavę tarptautinio tyrimo „Tėvai ir vaikai, vyrai ir moterys šeimoje ir visuomenėje“, kuriame dalyvavo ir Lietuva, duomenis, pernai paskelbė išvadą, kad per 20 metų šeimos kūrimo modelis visgi pasikeitė. 80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje. Jų tėvų kartoje tokių buvo apie keliolika procentų, senelių – vos keli procentai. Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro sociologė Aušra Maslauskaitė sakė: „Tenka kalbėti apie naują realybę – apie šeimos formavimo kaitą, kas moksliškai vadinama kohabitacija (partneryste), o liaudiškai – sugyvenimu. Tai labai svarbus šeimos formavimo požymis, nes jis susijęs su įvairiausiomis pasekmėmis: santuokų atidėjimu bei jų skaičiaus mažėjimu, gimstamumo pokyčiais, galiausiai tai iššūkis visuomenei, nes tenka iš naujo apibrėžti nesusituokusių tėvų pareigas.“

 

Devyniasdešimt aštuoniems Seimo nariams toks piliečių siekis naudotis Konstitucijoje garantuota laisvo apsisprendimo teise formuoti savo asmeninį gyvenimą taip, kaip jie patys jį įsivaizduoja, ir yra didžiausias baubas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritarinis, populistinis kalbėjimas ir veiksmai pagaliau duoda apčiuopiamų vaisių. Tereikėjo tik trejų metų autoritarinės politinės kultūros garbinimo aukščiausiuose valstybės sluoksniuose, kad būtų sumenkintas, diskredituotas dvidešimties metų demokratėjimo procesas mūsų visuomenėje. Su prezidentės žinia vykdomas jau nebemaskuojamas karas prieš savarankiškus teisėjus, neatsiklausiančius prezidentės nuomonės, kaip turi būti vykdomas teisingumas Lietuvoje.

 

Prezidentė eilinį kartą stojo Garliavos minios pusėn neva dėl rūpesčio vaiku, nors prieš jį, sprendžiant iš psichologų, žiniasklaidoje matytų vaizdų ir liudytojų pasisakymų, nuolat vykdomas psichologinis spaudimas, tiesiai šviesiai – psichologinis smurtas. Tačiau, pasak prezidentės, vykdant teismo sprendimą, imtis teisėtų priemonių gelbėjant vaiką iš tos sektantinės aplinkos negalima. Todėl ir dygsta kaip grybai po lietaus, gimsta, tiksliau – išsigimsta „teisingumo“ puoselėtojai, raginantys spjauti į teismo sprendimus. Prezidente, o kaip ten su teismo procesu prieš V. Uspaskichą? Galo nesimato. Ar Jums reikalingas V. Uspaskichas – premjeras kitame Seime?

 

Nepagarba laisvam žodžiui pasireiškia aukščiausiais ES mokesčiais (21 proc. PVM) žiniasklaidai, nors Europos Parlamentas savo rezoliucijoje ragina ekonominės krizės sąlygomis nežlugdyti žiniasklaidos. Mūsų premjeras, kaip ir Seimas, nemato reikalo mažinti PVM žiniasklaidai bent iki 9 proc. Belieka tik konstatuoti, kad grynas ekonomizmas tampa grėsme atvirai visuomenei.

 

Ekonominė krizė neturi tapti nei priedanga, nei įrankiu, nukreiptu prieš liberalias demokratines vertybes. Jų atsikračius, autoritarizmas, obskurantizmas, nesiskaitymas su visuomenės nuomone taps norma. Populistiniais sumetimais siekiant valdžios ar įsivaizduojamų rinkėjų simpatijų, besipuikuojant trumparegiškumu, aukščiausių valstybės pareigūnų kuriamos pavojingos atvirai visuomenei tendencijos. Ar jos visiškai įsigalės piliečių mentalitete? Šito šiais naujaisiais 2012 metais sau ir bendrapiliečiams nelinkiu.


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2019 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design