Švedijos pasyvumas skatina Rusijos agresiją

Paskelbta 2013 gegužės mėn. 2 d. | 35 koment.

Žymės: Rusija | NATO | gynyba | krašto apsauga | Švedija

balticstudies.org

JAV prezidentas nusprendžia nedislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementų Lenkijoje ir Čekijoje. Ką daro rusai? Savo kariniuose mokymuose nukreipia kelis bombonešius Švedijos link. Ir pagauna švedus be kelnių: nė vienas Švedijos karinis lėktuvas nepakilo pasitikti Rusijos bombonešių. Skandalas!

Šaukiama, kad antai V. Putinas rodo šaltajam karui būdingus raumenis, o švedai, investavę 1,2 procentų BVP per metus į šalies gynybą, jau nesugeba net pakilti laiku į orą. Pakilo, tiesą sakant, NATO naikintuvai dislokuoti mūsų šalyje. Vivat, Lietuva! Mes išgelbėjome Švediją?

Štai kas atsitinka tokiai šaliai kaip Švedijai su 9 milijonais gyventojų, kai sumažini gynybos pajėgumus iki mūsų, Lietuvos didžio. Bet mes esame saugomi NATO, o jie – ne.

Jeigu kas mano, kad NATO Lietuvoje tik žaidžia, skaudžiai apsirinka. Nes kai į orą pakilo danų pilotuojami naikintuvai, rusai dingo dar jiems nepriartėjus. Spruko ar ne, kitas reikalas.

Mat per pastaruosius keturis mėnesius danų flotilei teko pakilti į orą net 18 kartų. Taip reaguojama į Rusijos oro pajėgų siautėjimą šalia Lietuvos ir Švedijos. Kurių galų V. Putinui prireikė demonstruoti galią? Ką jis nori atgrasinti ir priversti bijoti? Juk „artimojo užsienio“ reakcija visai ne ta, kurios tiksi rusai.

Tokie naujos imperialistinės nostalgijos nulemti išsišokimai atvirkščiai dar labiau sustiprina politinę valią gintis ir didinti karinius pajėgumus tokią valią išpildyti.

Bent taip turėtų būti keliamas klausimas Seimui ir Vyriausybei: tai kada skirsime daugiau nei 0,8 procento BVP krašto apsaugai? Tai – pats žemiausias rodiklis tarp NATO narių. Kiek dar galima gyventi iš svetimo gėrio?

Ar vykdys socialdemokratai ir jų koalicijos partneriai praeitais metais gegužį priimtą visų partijų susitarimą iki 2016 metų skirti NATO bendram biudžetui 2 procentus? Turėtų, reikėtų, o atsižvelgus į Švedijos pavyzdį – tiesiog būtina.

Ypač kai santykiai su Lenkija visai ne kokie. Lenkija ir šiandien, ir artimiausioje ateityje bus šalis, sugebėsianti save ne tik apginti, bet reikalui esant – ir padėti kaimynams. Todėl santykių gerinimas su šia šalimi reikalauja politinės valios eiti į tam tikrus kompromisus.

Taigi Švedijos atvejis gali pasitarnauti kaip perspėjantis pavyzdys visiems, manantiems, kad Rusija nekelia niekam jokios grėsmės, o valstybės saugumas nieko nekainuoja. Švedijoje iš keturių eskadrilių realiai veikiančių liko tik dvi. Ir tos kyla į orą be jokios ginkluotės. Todėl apie 15 valandų per parą Švedija neturi jokios oro erdvės apsaugos. Tuo tarpu NATO eskadrilių Lietuvoje pakilimo laikas, nuskambėjus aliarmui – 15 minučių, (danai kyla per 10 minučių) tai yra mūsų oro erdvė saugoma 24 valandas per parą. O NATO naikintuvai ginkluoti priešlėktuvinėmis raketomis.

Akivaizdu, kad šiandieninei Švedijos vyriausybei šalies gynyba nėra prioritetinė sritis. Tai reiškia, kad naujoji jų gynybos doktrina, kurioje numatyta parama Baltijos valstybėms karinio konflikto atveju, tėra muilo burbulas. Regis, Švediją pačią reikėtų ginti karinio konflikto atveju.

Todėl pats laikas švedams pradėti mąstyti apie stojimą į NATO bei baigti apsimetinėti, kad bendradarbiavimas su Aljansu taikos metu ir neutralumas karinio konflikto metu Europoje yra suderinami dalykai. Šią žinią, tik kiek diplomatiškiau Švedijos visuomenei pasiuntė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Marijus Velička interviu Švedijos televizijai: „Manau, kad ir Švedijai būtų neblogai tapti NATO nare. Žinia, Aljansas gina tik savo narius“.

Švedų kariuomenės vadas nesenai pareiškė, kad puolimo prieš jo šalį atveju, su šiandienos karinės gynybos pajėgumais ji galėtų išsilaikyti tik savaitę. Tokia pastaba nestebina. Švedams juk neteko dešimt metų ginklu kovoti prieš sovietus. Todėl tokios kovos kolektyvinė atmintis neegzistuoja.

Ar mūsų šalies saugumas yra prioritetinė sritis, parodys artimiausia ateitis. Reikia tikėtis, kad valdančiajai koalicijai pakaks sveiko proto ir atsakomybės ne vien, anot prezidentės tik mylėti Lietuvą be jokio pasiaukojimo, bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius – garantuoti šalies saugumą. Kuris leistų ilgiau nei vieną savaitę ginti savo šalį. Mes juk prisimename, kad galime?

Publikuota lrytas.lt