Visuotinė gynyba nuo žaliavalstiečių

Paskelbta 2017 gegužės mėn. 22 d. | 0 koment.

Žymės: LŽVS, A. Veryga, alkoholis, ribojimas, D. Puras, visuotinė gynyba

Praeitą savaitę žadėjau aptarti visuotinės gynybos suvokimo svarbą, ginant Lietuvą nuo potencialaus agresoriaus iš Rytų. Pasirodo, agresorius jau yra viduje, ir vadinasi jis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tai tie, kurie mums siūlo mokytis demokratijos ir dvasingumo iš šiandieninės Rusijos. Nepamirštant ir politikos, nukreiptos prieš alkoholizmą. Ne, ne šiandieninės, nes tokios rusai neturi. Valstiečiai siūlo mokytis iš sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo politikos, 1985 metais inicijuotos TSKP CK Politbiuro nario Jegoro Ligačiovo.

Kaip antialkoholinė kampanija vyko SSSR? Kai kuriose vietose visuotinės gynybos nuo alkoholio įsakymai buvo vykdomi nevykusiai – Kryme, Gruzijoje, Moldovoje ir Rusijos pietuose buvo kertami vynuogynai. Jei valdant Leonidui Brežnevui degtinės parduotuvės atsidarydavo 11 val. ryto ir dirbo darbo dienomis bei per išeigines, tai per antialkoholinės kampanijos įkarštį spiritiniai gėrimai buvo pardavinėjami tik darbo dienomis nuo 14 valandos. Dėl to sumažėjo darbo drausmė gamyklose, padaugėjo pravaikštų.

Buvo griežtai baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą parkuose ir skveruose, taip pat traukiniuose. Pagauti girti žmonės turėjo ne tik sumokėti dideles baudas, bet ir sulaukdavo nemalonumų darbe (kurį laiką negaudavo premijų). Tokios priemonių kažkiek skyrėsi nuo griežtų buvusio KGB vadovo Jurijaus Andropovo represijų – jam vadovaujant SSRS, pravaikštininkai gaudyti pirtyse, kino teatruose ir parduotuvėse. Kampanijos metu intensyviai skleista propaganda: buvo platinamas akademiko Uglovo straipsnis apie alkoholio žalą, teigiantis, kad alkoholio negalima vartoti jokiomis aplinkybėmis, o rusų liaudžiai esą netipiškas alkoholizmas.

Atsidarė „Visasąjunginė blaivybės bendrija“. Net įprastas alkoholio vartojimas galėjo tapti griežtų administracinių nuobaudų priežastimi. Buvo uždrausti banketai po disertacijos gynimo, taip pat paskelbta, kad švenčiamos komjaunuoliškos „nealkoholinės vestuvės“. Iš filmų iškirpdavo scenas su alkoholinių gėrimų vartojimu.

Tai štai iš ko antialkoholinės politikos mokosi žaliavalstiečiai. Dar, be to, skelbia, kad neva dėl šios politikos Estijoje subujojo šauniausi sveikuolių laikai, savižudybės smuko vos ne 50 proc. Šią politiką jie priskiria estų iniciatyvai

Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas ironiškai primena, kad estai tos politikos nesugalvojo – tai buvo okupantų išmislas. Ir ne, savižudybių skaičius tuo metu nesumažėjo. Bet žaliavalstiečiams labai knieti žengti tuo paties beprotiško eksperimento išmintu keliu.

O kaip, beje, sumažėjo kadaise vienas aukščiausių savižudybių skaičius Suomijoje? Arba Švedijoje? Arba Danijoje? Kalbu apie tas, anot mūsų premjero Sauliaus Skvernelio, „policines valstybes“. Tai tas pat premjeras, pasakęs, kad alternatyva kriminalinei valstybei yra policinė valstybė. (Vėliau teigė, kad juokavo. Kai šitaip juokauja buvęs policininkas, minčių kyla visokių.)

Faktas, kad savižudybių Skandinavijos šalyse sumažėjo ne dėl neadekvačios sovietinio stiliaus antialkoholinės politikos, nukreiptos ne prieš alkoholikus, bet prieš visus iki vieno piliečius, bet dėl veiksmingos antisuicidinės švietimo politikos. Suomijoje, pavyzdžiui, dėl jos savižudybių skaičius iš tikro sumažėjo veik perpus. Kas trukdo Lietuvoje pradėti rimtą, didžiulio masto švietimo vajų, įtaigiai aiškinant alkoholio žalą ir nurodant, kaip atpažinti bei padėti galimiems savižudžiams?

Ar veiksminga antialkoholinė politika Švedijoje su savo „systembolaget“ – centralizuotomis alkoholio parduotuvėmis? Danai iš švedų dėl šių parduotuvių nuolat juokiasi. Dėl atvirų Švedijos Karalystės sienų neįmanoma sustabdyti keliskart pigesnio alkoholio srauto.

Nediskutuosiu plačiau dėl alkoholio vartojimo mažinimo politikos, kuri turi būti protingai vykdoma. Šioje ir tik šioje vietoje galima pritarti sovietinių vadų siekiui riboti prieinamumą prie alkoholio, kaip idėją drausti girtuokliauti gatvėse ar skveruose. (Prie ko teisėtos gatvės kavinės?). Dėl to niekas nesiginčija.

Psichiatras Dainius Pūras iš dalies pritaria šiam siekiui: „Be abejo, prieinamumo prie alkoholio mažinimas neabejotinai yra viena iš svarbių priemonių mažinant girtavimo ir alkoholizmo paplitimą ir jų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai“. Tuo pat negalima su juo nesutikti, kai jis teigia, kad savižudybes nurašyti tik į girtuokliavimo pasekmes neatitinka mokslinių tyrimų išvadų.

                                                                                                Tęsinys alfa.lt