Dalyvavau. Dalyvavau Baltic Pride eitynėse, idant įkvėpti laisvės oro gūsį. Toje laisvėje nėra vietos neapykantai, baimei, agresijai, asmeniniams kompleksams.  Ir, jeigu kas nors kartu su V. Putino Rusija mano, kad kumštis ruso chuligano Marselio gyventojui į galvą ar svetimos šalies okupacija yra galia, tai sakau be jokios abejonės – Vakarų Europos ir šiuolaikinės Lietuvos galia glūdi atvirume, gebėjimu naudotis laisve niekam negrasinant nelaisve.  

Šiandien Baltic Pride eitynėse susirinko mažiausiai du tūkstančiai dalyvių. Tai daugiau nei per Gegužės 1 dieną bei  Kovo 11-tą kartu paėmus.  Žinoma, Lietuvos politinis elitas dėjo  į krūmus, juk rinkimai ant nosies, o tam elitui norint būti  išrinktiems, matyt,  būtini kompleksuoti, autoritarinėje praeityje įstrigę rinkėjai. Mat mūsų politinis elitas jokių šansų būti išrinktiems ateities Lietuvos į valdžią  neturi. Tai ir parodė Liberalų Sąjūdžio rinkėjas skutais palikęs jų ateitį be korupcijos subjaurojusią partiją.  Dėl LSDP krečiančių nepotizmo skandalų ir Darbo kodekso reformų darbdavio naudai pasitikėjimas partija krito taip pat.  Šių dviejų partijų susimovimas lėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos – nepartijos bei Naglio Puteikio partiją ar judėjimą „Prieš korupciją“ iškilimą. Tos partijos – gelbėtojos yra niekas kitas, kaip vilkas avelės kailyje.  Štai ką reiškia  susimauti lyg ir klasikinėmis turinčioms būti partijoms.  Toms, kurioms pasitikėjimas kaip esminė vertybė turi būti partijos pradžia ir pabaiga.  Taip nėra. Todėl ir tyčiojasi visuomenė iš LSDP pirmininko   savo reklamoje pareiškusio, kad jis jau dabar važiuos po Lietuvą išgirsti, ką ten žmonės šneka.  Tai kur gi jis buvo tuos ketverius metus? 

Politikai dėjo į krūmus.  Priežastis žinoma, bet nepateisinama.  Juk šie eitynėse besišypsantys žmonės nėra už įstatymo ribų, jie taip pat yra pilnateisiai Lietuvos piliečiai.  Jie taip pat galimi rinkėjai. Kraštutiniai dešinieji Vytauto Sinicos balsu, puolė ginti žodžio ir nuomonės laisvę reikalaudami uždrausti žodžio ir nuomonės laisve naudotis kitai žmonių grupei nepažeidusiai jokių įstatymų.  Nepažeidusiai jokių vyraujančių  padorumo normų. Tad jeigu norite įsivaizduoti, kaip gyvai atrodo nepakantumo kitai nuomonei ir gyvenimo būdui įstatymo ribose  skatinimas, pasiklausykite kraštutinių dešiniųjų intelektualų. Pats šlykščiausias jų  konstruojamos  tikrovės šalutinis efektas  yra keli girti veikėjai šaukiantys „Piderastai ir žydai lauk iš Lietuvos!“. Tai dešiniųjų idėjų  įgyvendinimo  įrankiai: rudmarškiniai pasiruošę fiziškai naikinti jiems neįtikusius net nemirktelėjus.

Politinis elitas pasislėpė už nuomonės laisvės aiškinant, esą jie nebūtinai turi dalyvauti eitynėse.  Taip, be abejonės būtina gerbti demokratinę teisę reikšti savo nuomonę. Tikrai nėra jokios prievartos dalyvauti. Visgi keista, kai liberalų ir socdemų pirmininkų tiesiog nėra, nors turėtų dalyvauti pagal tų partijų ideologijų apibrėžimą.  Juk Baltic Pride eitynės vyksta ne kiekvienas metais.

Atskiras pagiriamasis  žodis Vilniaus policijai.  Pirmą kartą pamačiau renginyje civilių policininkų grupę, dėvinčią raiščius su tekstu „Dialogo grupė“.  Tai policininkai, specialiai apmokyti nekonfliktinio konfliktų malšinimo meno.  Jie visi baigė 70 – ties valandų psichologijos mokymus bei lavinosi kitus  šiam  modeliui naudingus  įgūdžius. Tiesa, šios grupės veikia jau trejus metus.  

Maloniai nustebino nedidelis policininkų kiekis protingai paskirtas strateginėse eitynių kelio vietose. Palyginus su pirmomis dvejomis eitynėmis, kur, regis vos ne sunkiai ginkluotos policijos buvo daugiau nei dalyvių, šį kartą tas matomas policininkų kiekis nekėlė nemalonių minčių apie galimą grėsmę. Grėsmių nebuvo. Keli išsišokėliai buvo žaibiškai pašalinti. Vienu žodžiu, šios eitynės  pagrindine Vilniaus gatve sulaukė ir teigiamo praeivių dėmesio bei šypsenų. Akivaizdu, eitynės  normalių žmonių jau nebegąsdina.  Štai tokią Lietuvą visiems aš renkuosi. 

Kaip ten dainavo „Antis“? „Zombiai atrieda atidunda!“. Jie atidunda iš Tel Avivo, Varšuvos, Kijevo. Ir, žinoma, iš to Dievo bausmės žmonijai – Briuselio. Kalbu apie homoseksualų eitynės vyksiančias Vilniuje biržeio 18 dieną. Ir kas taip mano? Kraštutiniai Lietuvos dešinieji – Lietuvos skaidrumo, tautinės savasties, rūtų darželio puoselėtojai. Jie kreipiasi laišku į mus, piliečius, kuriems skauda dėl Lietuvos: „Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių“. Kas pasirašė šį sielą veriantį šauksmą? Du garsūs socialdemokratai, neonacis, disidentė, tautininkas, filosofas, politologas, apžvalgininkas, poetė. Na ir kokteilis! 

Tačiau, po žiauriausių masinių žudynių JAV kriminalinėje istorijoje Orlando gėjų klube, kur buvo nužudyti 49 žmonės ir antra tiek sužeista, ironija stringa gerklėje. Šios žudynės – o nuoseklios religinių fanatikų, neadekvačių politikierių neapykantos ir gyvuliškos baimės kitokiems skatinimo rezultatas. Jeigu kas mano, kad žodis neturi galios, tai tereikia pasižiūrėti į neapykantos kitokiems skatinimo istoriją nuo žmonijos pradžios laikų. Nevaldoma, ji pasireiškė baisiausia jos forma – pramoninių „kitokių“ naikinimu dujų kamerose Europoje, 200 Lietuvos gražiausių miestelių grioviuose ir miškuose, žudymo laukuose Kambodžoje, Ruandoje, Armėnijoje Ukrainoje ir Katynėje. 

Šiandien neapykanta homoseksualams vienija tokias iš pirmo žvilgsnio neįmanomas suvienyti pasaulėžiūras, kaip antai: islamas su žiauriausia jo forma „Islamo valstybė“, judaizmas ir krikščionybė, stačiatikybė ir tų religijų fanatiškos sektos, visokiausios nacionalizmo atmainos ir net, regis, lietuviškoji socialdemokratijos parodija. Neapykanta homoseksualumui kaip ir „normali“. Mat garsiai išpažinti antisemitizmą, rasizmą vis dar ne politkorektiška. Bet vieša neapykanta homoseksualumui yra galima. Protestuojančių atstovų laiškas tautai ir vyriausybei tai ir parodo. Kreipimosi tekstas pritrenkia visiška scholastika, elementarių istorijos, moksliniu žinių trūkumu.