Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas

Žiūrimi įrašai pagal žymę 'LSDP'

Sugrąžinti socialdemokratiją partijai. Atsakymas Vyteniui Andriukaičiui

Paskelbta 2016 spalio mėn. 27 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

 

Sugrąžinti socialdemokratiją partijai. Atsakymas Vyteniui Andriukaičiui.
Vyteni Andriukaiti, LSDP garbės pirmininke,
keistai atrodo Tavo kalbėjimas atvirai DABAR, kai tas DABAR jau senai po laiko. Tas „po laiko“,  - keturi metai valdžioje. Toje valdžioje, kuri per tuos ketverius metus kažkur pradangino socialdemokratiją. Tiesiai šviesiai šnekant, kurią pradangino LSDP taryba, valdyba ir prezidiumas.  
Kaip pats puikiai žinai, turiu veik 30 metų patirties Švedijos politinėje kultūroje, kurioje vietinė socialdemokratija atvedė šalį į Gerovės valstybę. Jie rėmėsi tuo, kuo Lietuvos LSDP niekaip nesugebėjo remtis:  socialdemokratine pasaulėžiūra ir iš jos išplaukiančia ideologija, veikusia socialinės ir ekonominės politikos sprendimus. Taip pat,  – kategoriškas NE švogerizmui partijoje ir visuomenėje.   Bet kodėl švedų socdemai prarado valdžią 1991 metais po 71 metų toje valdžioje? Todėl, kad nustojo girdėti rinkėjus, kuriai ji atstovavo. Nustojo girdėti kritiškus partijos narius. Visiškai taip pat, kaip ir mūsų partijoje.
Mano tiesmukas klausimas Tau, Vyteni: kur buvai visus ketverius metus su tuo „DABAR“ žinojimu? Juk diskutavome intensyviai, pastoviai rodžiau į  klaidas, vesiančias į pralaimėjimą bei socialdemokratijos praradimą.  Rašiau Tau ir kitiems bičiuliams, kaip žinai.  Siūliau priemones,  galėjusias išgelbėti LSDP nuo pralaimėjimo lygioje vietoje. Kai nenorėjote girdėti ten, valdžios aukštumose, rašiau  viešai. Viešai, nes net LSDP EiPK pasirodė beprincipė ir bestuburė. 
Taip, visiškai sutinku su Tavo pozicija: LSDP neturi dalyvauti koalicijoje su dar vienais „gelbėtojais“  galimai išpažįstančiais kvazi krikdemišką ir kvazi tautininkišką „ideologiją“.  Tai sambūris individų su skirtingomis idėjomis, skirtingais interesais. Kažkieno bandymas primesti jiems kairiųjų etiketę ne tik kad nekelia juoko, bet yra tiesiogiai pavojinga šimtamečiai Lietuvos LSDP, jos  idėjai bei tradicijoms.  Dalyvavimas koalicijoje (kokiais primityviais sumetimais?) su LŽVS yra mūsų, LSDP susinaikinimas politine prasme ir žmogiškosios savigarbos prasme. Tauta mūsų nenori, ar gi dar neaišku?  
Šiandien darbas opozicijoje mums reikalingas kaip oras: būtina užsilaižyti žaizdas,  kurias partijai socialdemokratijos praradimas ir padarė. Šiame kontekste, Algirdai Butkevičiau, ne „kiti“, ne „išgalvoti“ skandalai, o Tavo paties ir Tavo aplinkos padarytos žaizdos partijai.  Būtina rinkti naują tarybą, valdybą, prezidiumą ir partijos pirmininką.  Pirmininko kalbėjimas „aš neatsistatydinsiu, nes reikia konsoliduoti partiją“ – ši pozicija žemiau kritikos, ar taip nemanai, Vyteni? Ši pozicija civilizuota politine atsakomybe, rūpesčiu partijos išlikimu  ir pagarba partijos nariams net nekvepia.  
Buvimas opozicijoje, sustačius viską į savo vietas, duos mūsų partijai laiko susigrąžinti socialdemokratiją. Be jos, mes tiesiog ištirpsime, būsime išmesti į istorijos šiukšlyną. Būtų nusikaltėliškai  neatsakinga, nes Lietuvai reikalinga tikra kairioji, socialdemokratinė, partija. 
Arkadijus Vinokuras,
LSDP EiPK narys. (Mano asmeninė nuomonė).Vyteni Andriukaiti, LSDP garbės pirmininke,

Vyteni Andriukaiti, LSDP garbės pirmininke,

Skaityti visą įrašą

Profesionalai? Drebėk, Lietuva!

Paskelbta 2016 spalio mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

 

Nušlavę abi stambiausias Lietuvos politines partijas – TS-LKD (31 mandatų) ir suvarę į ragą LSDP (17 mandatų) – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (54 mandatai) rodys kelią Lietuvai. Kaip? Profesionaliai. Tik su universitetų diplomais, pamirštant kad bent Lietuvoje aukštasis išsilavinimas nei nuo kvailumo, nei nuo korupcijos neapsaugo. 
LVŽS atveju, valstybės alkoholio pardavimo ir vaistinių monopolijos įsipaišo į tą patį minėtą apibrėžimą. O kaip su Lietuvos žemele? LVŽS žemę ir toliau (ne)pardavinės užsieniečiams, kad saviems liktų kur ubagaus suguldyti. 
Tikiu LVŽS partijos lyderio Ramūno Karbauskio kairiojo ir dešinio idealizmo kokteiliu. Nors politika nėra bažnyčia, todėl politikais tikėti nevalia, bet šiuo atveju nieko kito nebelieka. Tačiau ir tą tikėjimą Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius sukompromitavo jam įvardijus LVŽS ideologiją tuo, kuo ji ir kažkaip norom nenorom kvepia nacionalsocializmu. Kaip tai atrodo lietuviškoje tikrovėje, pavyzdį pateikė pats R. Karbauskis: kursime vaistinių monopolį Lenkijos pavyzdžiu kartu su Bažnyčia. Teigiama, kad vaistų kainos ten sumažėjo. 
Tikrai reikalinga rimta konkurencija tarp vaistinių be jokių kartelinių susitarimų. Mūsų piliečių pajamos per mažos brangiems vaistams. Su tuo negalima nesutikti. Ir šioje vietoje kairieji tikrai plos kairuoliškiems socialinių problemų sprendimų būdams, kurių patys net nebandė įgyvendinti, o konservatoriai plos konservatoriškiems jų sprendimams. Belieka viltis, kad už abortus moterys penkiems metams į kalėjimą sodinamos nebus, kaip tai norėta įgyvendinti Lenkijoje. 
Beje, kodėl R. Karbauskis savo versluose dirbantiems nemoka vakarietiškų algų taip konkrečiai parodant pavyzdį, kaip stabdyti emigraciją, nesuprantama.

Nušlavę abi stambiausias Lietuvos politines partijas – TS-LKD (31 mandatas) ir suvarę į ragą LSDP (17 mandatų) – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (54 mandatai) rodys kelią Lietuvai. Kaip? Profesionaliai. Tik su universitetų diplomais, pamirštant kad bent Lietuvoje aukštasis išsilavinimas nei nuo kvailumo, nei nuo korupcijos neapsaugo. 

Skaityti visą įrašą

J. Pundzius ir naujas konservatorių planas Lietuvai

Paskelbta 2016 spalio mėn. 19 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Net aklas mato ir kurčias girdi, kad kandidatuojančio į Seimą TS-LKD nario, buvusio Kauno klinikų vadovo Juozo Pundziaus argumentai apie „dėduko“ ar „tėtuko“ jam paliktus milijonus eurais yra, medicininiais terminais šnekant, neadekvatūs. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Kauno klinikų vadovas, būsimasis Seimo narys neadekvatus! Panašių veikėjų yra ir daugiau šioje partijoje. Ar toks ir yra konservatorių planas Lietuvai? 
Kas pamena, tai dar konservatorių valdymo laikais ši partija (kaip ir šios kadencijos LSDP) taip pat buvo purtoma švogerizmo ir korupcijos skandalų. Vienas kitas tų skandalų veikėjas, kaip antai Dainius Kreivys skaudžiai nuteistas antrai kadencijai į Lietuvos Seimą. 
Kaip reaguos naujasis ir jaunasis, principus mūru ginantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis? Remiantis R.Malinausko ir LSDP konflikto patirtimi, operacija – politine prasme – turėtų būti žaibiška, kategoriška: lauk Pundziau! Nes su tokia pradžia bet kokia viltis pakelti Lietuvos politinės etikos kartelę į civilizuotesnį lygį mirs greičiau, nei Seimo ir Vyriausybės vairą perims naujieji svieto gelbėtojai ir lygintojai. 
Ateitis tikrai optimizmu nekvepia. Vienoje pusėje valstiečiai –žalieji. Vaizdžiai ir nepiktai tariant, kaip toje pasakoje „Alibaba ir 40 plėšikų“. Vadovas su 34000 hektarų žemės kišenėje, bet prisistatantis kariuoju, (o kartais dešiniuoju, matyt priklauso nuo vėjo krypties) ir dar galimai 40 visiškai skirtingais tikslais į Seimą genami ir jokios bendros idėjos nekontroliuojami veikėjai. Jie patys teigia, esą visi iki vieno profesionalai. Tikrai?

Net aklas mato ir kurčias girdi, kad kandidatuojančio į Seimą TS-LKD nario, buvusio Kauno klinikų vadovo Juozo Pundziaus argumentai apie „dėduko“ ar „tėtuko“ jam paliktus milijonus eurais yra, medicininiais terminais šnekant, neadekvatūs. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Kauno klinikų vadovas, būsimasis Seimo narys neadekvatus! Panašių veikėjų yra ir daugiau šioje partijoje. Ar toks ir yra konservatorių planas Lietuvai? 

Skaityti visą įrašą

Lietuvoje neliko šiuolaikinės kairiųjų partijos

Paskelbta 2016 spalio mėn. 11 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Ar tikrai neliko? Tiesą sakant, tokios niekada ir nebuvo. Reikėjo dvidešimt penkerių metų ir 2016–ųjų rinkimų tuo įsitikinti. Per ketverius metus „socdemai“ taip ir nesugebėjo susigrąžinti socialdemokratijos partijai. Tos socialdemokratijos, kuri sugeba ne tik lėšas skirstyti, bet ir kurti socialiai atsakingą rinką bei solidarią visuomenę. Tai ką mes tokio turėjome? Atsakymas akivaizdus: liberalų ir krikdemų kloną apsimetusi socialdemokratu. A. Butkevičius: „Kuo mūsų rinka bus konkurencingesnė, tuo žmonės bus laimingesni“. 
Ir šioje vietoje hipotetiškai atsiveria TS-LKD – LRLS – LSDP koalicijos galimybė. Turėtume bent išbandytas ir kiekvieną savaip už valstybę atsakingų partijų bloką. Žinoma, su naujų LSDP pirmininku, juk anos dvi pirmininkus pasikeitė, būtų kažkaip nepatogu su tuo pačiu. Bet, Lietuvoje vardan valdžios viskas įmanoma, todėl šiandieniniai „socdemų“ vadovai tikisi ir vėl prasmukti į valdžią su bet kuo tikslu ne valdyti, bet kažkaip išsisukti nuo atsakomybės už jau mažiausiai dvejus metus mano prognozuojamą jiems rinkimų fiasko. 
Taip ir atsitiko: nuvažiuota nuo kadaise 31 proc. simpatijų iki šiandienos 14,44. Išsisukti nepavyks. Norint susigrąžinti socialdemokratiją partijai jos vardu, pasitraukti turės jos pirmininkas Algirdas Butkevičius, visa valdyba ir prezidiumas. Jie visi iki vieno turi prisiimti atsakomybę. Antraip tie patys susireikšminę partijos atstovai patekę į Seimą ir toliau manys, kad jie, lyg kokia išrinktųjų kasta, ir vėl galės šokdinti partijos narius. Laikas partijos nariams suvokti, kad be partijos vidinės demokratijos matysime socialdemokratiją kaip savo ausis. Negali partija vadintis demokratine, kai jos atstovai tampa nevaldomais, susireikšminusiais kunigaištukais numetančiais lyg kaulą šuniui nurodymus nariams jiems tyliai linkčiojant galvas. Taip, jie linkčiojo ir prisilinkčiojo. 
Ir kaip aiškina buvęs premjeras ir iš LSDP pirmininko posto turėsiantis pasitraukti A. Butkevičius kritimą į nematytas partijai žemumas? Patentuotu paksišku kalbėjimu „mes nekalti, aplinka kalta“. Taip eilinį kartą atsiskleidžia partijos vadovo intelektinis skurdumas. Galėjo bent atsimušinėti protingesniais argumentais, kaip antai „Visa Europos socialdemokratija krizėje, nes nespėja ranka rankon su besikeičiančia visuomene, globalizmu, stambių įmonių bėgimu į... Kiniją“, na, kažką panašaus.

Ar tikrai neliko? Tiesą sakant, tokios niekada ir nebuvo. Reikėjo dvidešimt penkerių metų ir 2016–ųjų rinkimų tuo įsitikinti. Per ketverius metus „socdemai“ taip ir nesugebėjo susigrąžinti socialdemokratijos partijai. Tos socialdemokratijos, kuri sugeba ne tik lėšas skirstyti, bet ir kurti socialiai atsakingą rinką bei solidarią visuomenę. Tai ką mes tokio turėjome? Atsakymas akivaizdus: liberalų ir krikdemų kloną apsimetusi socialdemokratu. A. Butkevičius: „Kuo mūsų rinka bus konkurencingesnė, tuo žmonės bus laimingesni“. 

Skaityti visą įrašą

Politinė šalies degradacija – uždaras ratas.

Paskelbta 2016 rugsėjo mėn. 27 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

 

Kas kaltas dėl šalies politinės degradacijos? Visų pirma Lietuvos socialdemokratų partija taip ir nesugebėjusi per ketverius metus valdžioje susigrąžinti socialdemokratijos.  
LSDP  vadovybės siekis lankstytis į visas puses tai bažnyčiai, tai verslininkams  samdomų darbuotojų sąskaita griauna bet kokias viltis įprasminti  socialiai atsakingą  ekonomiką ir solidarumą visuomenėje.  
Tuo pat pataloginė baimė imtis rimtų žygių pažaboti pačioje partijoje korupciją, švogerizmą, prekybą poveikiu  (taip iš esmės naikinant ydingą siaurais interesais grįstą lojalumo partijai modelį) - visa tai kartu paėmus tolina socialdemokratija nuo jos pačios.
Lietuvos socialdemokratų dešinėjimas niekaip  neapsaugojo Lietuvos politinės padangės nuo „technokratų“ partijų ir nuo eilinių „kovos  su korupcija“ aferistų, šauniai perimančių nusivylusiųjų balsus, atsiradimo. Tai tie balsai, apie 20 procentų, kurie turėjo atitekti socialdemokratams jeigu jie būtų susigražinę socialdemokratiją. Taip neatsitiko.  
Lietuvos socialdemokratų partija nėra tokia pagal apibrėžimą, nors šito iš jų laukia gera dalis Lietuvos rinkėjų. Nesulaukę, jie spjauna į Tėvynę ir bėga svetur ieškoti geresnio gyvenimo.  Į  šitą „geresnis gyvenimas“  supratimą patenka ir politinė valdžios kokybė, tai yra kai partijos politika  atspindi savo deklaruojamas vertybes. Jeigu  Skandinavijos  socialdemokratai būtų lietuviškosios socialdemokratijos atitikmuo, jie matytų ten gerovės valstybes kaip savo ausis.
Lietuvai verkiant reikia rimtos kairiosios politinės partijos ypač, kai anot Amžiną atilsį profesoriaus Leonido Donskio: „[Atidžiai] stebėdamas, kaip mūsų žiniasklaida inkorporuoja tolimos dešinės komentatorius į pagrindinę nuomonės formavimo srovę, kaip buvusios marginalinės mūsų tolimos dešinės figūros daro svaiginančią politinę karjerą centro dešinėje, kaip gan iškilios figūros atvirai teisina Vengrijos ir Lenkijos antidemokratinę politiką vien todėl, kad jos yra NATO narės ir pan., neketinu apsigauti. Potencialo mums tapti dar viena mažyte Lenkija arba Vengrija tikrai pakanka.“. (L. Donskis: „Ar mūsų laukia Vengrijos ir Lenkijos scenarijus?“).  
Kitaip tariant, Lietuvos socialdemokratų (kaip kairiosios partijos)  intelektualinis neįgalumas nesugeba užkirsti kelio partijoms, siekiančioms demokratija grįsti sau kelią į Lietuvos politinį Olimpą.  Kokiu tikslu? Bažnytinėmis ir nacionalistinėmis dogmomis panaikinti demokratiją Lietuvoje. Taip atsitiko prieškarinėje Lietuvoje. Pasekmės mums puikiai žinomos: diktatūra ir valstybės išdavimas Sovietų Sąjungai.  Paradoksalu, bet  šiandien Europos socialdemokratai siekia įgyvendinti Europos Sąjungos idėją, o kraštutiniai dešinieji – ją griauti.  Kas atsitiks, jeigu kraštutiniai taps establišementu? Užmeskite akį į Lenkiją ir Vengriją, Jungtinę Karalystę, pamatysite.
Jau akivaizdu, kad Seime po rinkimų atsidurs trys prieš ES idėją pasisakančios partijos: valstiečiai žalieji, TT ir  Darbo partijų likučiai. O jeigu  dar ir  G. Landsbergis nesugebės suvaldyti savo talibų?  Nesuvaldys galimų korupcinių skandalų? Juk partijos gretose vėl matosi konservatorių valdymo laikais mažiausiai dvylika korupcinių skandalų  sukėlę  veikėjai. Dar pridėkime  prieš korupciją „kovojančius“ violetinius  aferistus ir   kažkas Kremliuje gers šampaną.  Beje, už „antikorupcinę koaliciją“ balsuos niekur nedingusi violetinė gatvė. 
Politinė šalies degradacija ypač sustiprėjo Lietuvos socialdemokratams sudarius koalicija su TT ir Darbo partija. Intelektualine ir vertybine prasme smukimas akivaizdus. Visa armija gėdą Lietuvai darančių  „politikų“ išvydo dienos šviesą.  Tai padorumo, solidumo, erudicijos nepaliesti žmonės, kurie, egzistuojant  rimtai vertybinei socialdemokratijai,  niekada nebūtų galėję tapti ministrais, vice ministrais, merais. Taip, politikoje kompromisai būtini, bet ne  esminių principų sąskaitą. Tie principai, deja, buvo paminti.
Šiandien socialdemokratų partijai po rinkimų būtinas naujas lyderis ar lyderė, kurio esminis tikslas būtų socialdemokratijos susigrąžinimas jos vardu besivadinančiai partijai.  Reikalingas žmogus, kuris yra socialdemokratas ne žodžiais, ne atmintinai iškaltu žargonu, ne lojalumu draugeliams pasižymintis ar gaminantis politinius broilerius – prisitaikėlius.
 Reikalingas  žmogus, neturėjęs šaknų komunistų partijoje ar komsomole, neturėjęs nieko bendro su sovietine nomenklatūra, lojalus partiją vienijančiai idėjai ir iš jos išplaukiančiai ideologijai. Kai Lietuvoje yra tik viena kairioji partija turinti lyg ir pasipriešinti  visai dešiniųjų partijų ordai, tvirtos kairiosios vertybinės pozicijos neturėjimas yra neatsakingas, įtartinas, nekeliantis pasitikėjimo.  Tas nepasitikėjimas pagrįstas, todėl neleidžia Lietuvos socialdemokratams  didinti savo gerbėjų ir rėmėjų įprastą procentą. 
Norint keisti visuomenę iš esmės, negalima eiti obuoliauti kartu su siaurų privačių interesų patenkinimui skirtomis partijomis. Deja, ateinančio Seimo politinė sandara patvirtins, kad Lietuvos politinė tikrovė tik ir susideda iš vertybinėmis apsimetančių partijų.  Todėl tenka liūdnai konstatuoti, kad šalies politinė degradacija virsta nestabdomu procesu.  Deja, šioje vietoje ratas užsidaro. 

Kas kaltas dėl šalies politinės degradacijos? Visų pirma Lietuvos socialdemokratų partija taip ir nesugebėjusi per ketverius metus valdžioje susigrąžinti socialdemokratijos.  

Skaityti visą įrašą

Ateities Lietuva – be prorusiškų partijų

Paskelbta 2016 rugsėjo mėn. 15 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , ,

Profesorius Raimundas Lopata įvardijo V. Tomaševskio lenkų ir rusų, V. Uspaskicho, R. Pakso ir R. Karbauskio partijas prorusiškomis. Kaip čia atsitiko? Juk visus ketverius metus didžiausia Lietuvos partija – socialdemokratai, su trejomis (kol neišmetė V.Tomaševskio) partijomis dirbo koalicijoje. Ar reikia suprasti iš profesoriaus pasažo, kad ir socialdemokratai – prorusiška partija? 
Ar tikrai Rusija bando įtakoti Lietuvos rinkimus į Seimą ir jeigu taip, kaip tai sustabdyti? Yra tik vienas radikalus būdas: V.Putino Rusija turi pralaimėti visais frontais. Kiek pasiruošę tokiam scenarijui Vakarai? Šių metų Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas Kinijoje antraip nei teigia pats V. Putinas, nelabai jam sekėsi primesti savo agresyvius siekius. Vokiečiai ir prancūzai atsisakė be Ukrainos prezidento P. Poršenkos tęsti derybas dėl Ukrainos su V. Putinu. Tuo pat prieš G20 susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris, jeigu pamenate, net pasiūlė NATO baigti žvanginti ginklais prie Rusijos sienų bei vėl normalizuoti santykius su Rusija. Kol tokia trumparegystė ir beprincipingumas tęsis, Ukrainoje liesis kraujas, o V.Putino šutvė toliau šantažuos Vakarus. Ir taip, jie toliau sėkmingai naudos savo „minkštąją galią“ įtakoti rinkimus ir JAV, ir ES ir Lietuvoje. Jau senai įtakoja per visus finansinius, politinius, kultūrinius kanalus. 
Beje, norėčiau Vokietijos užsienio reikalų ministro patikslinimo: apie kokias Rusijos sienas jis kalba. Mat šiandienos neo imperialistinė Rusija savo sienas mato žlugusio Varšuvos pakto ribose. 
Jeigu Vokietijos socialdemokratai bando apsimesti, kad į rusiškąjį neo imperializmą neverta kreipti dėmesio, jeigu jie mano, kad jis nekelia grėsmės, tai nebelieka nieko kito kaip manyti, jog jie priima putiniškąjį pasaulio tvarkos naratyvą. Jame Rusijos sienos baigiasi prie pačios Vokietijos. Tereikia Rusijai praryti įstrigusį jos gerklėje Ukrainos kąsnį, ir V.Putino svajonė išsipildys. D.Trumpas, jeigu taptų JAV prezidentu kartu su F.W.Steinmeieriu galimai parodytų susirūpinimą ir ramiai užsimerktų. Tai, žinoma, būtų blogiausias Europai variantas. 
Grįžkime į Lietuvą. R.Lopatos siūloma idėja – socialdemokratų koalicija su konservatoriais – nėra nauja. Ji yra Seimo viceprimininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo senas arkliukas. Ar tokia koalicija apsaugos Lietuvą nuo Rusijos siekių įtakoti Lietuvos politiką?

Profesorius Raimundas Lopata įvardijo V. Tomaševskio lenkų ir rusų, V. Uspaskicho, R. Pakso ir R. Karbauskio partijas prorusiškomis. Kaip čia atsitiko? Juk visus ketverius metus didžiausia Lietuvos partija – socialdemokratai, su trejomis (kol neišmetė V.Tomaševskio) partijomis dirbo koalicijoje. Ar reikia suprasti iš profesoriaus pasažo, kad ir socialdemokratai – prorusiška partija? 

Skaityti visą įrašą

Kairiajame fronte – nieko naujo

Paskelbta 2016 liepos mėn. 21 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Autorius informuoja: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbuotoja Lina Petronienė ir jos vadovaujamas skyrius reikalauja, kad nuo šiol visos publikacijos, kuriose ekspertai kalbinami ne apie tai, kodėl kieno nors reitingai smunka, o apie tai, kodėl kyla, turėtų būti pripažįstamos politine reklama. Šio komentaro įstatymus gerbiantis autorius yra priverstas rašyti tik apie krintančius partijų reitingus. Socialdemokratų partija – viena jų. Todėl komentaras negali būti traktuojamas kaip politinė reklama. 
Tyla prieš audrą? Iki rinkimų liko du mėnesiai, bet socialdemokratų rinkimų mašina – tyli. Matant JAV vykdomą audringą rinkiminę kampaniją arba Jungtinės Karalystės agresyvų bandymą tvarkytis su „Brexit“ sprendimo pasekmėmis iš pagrindų pertvarkant JK konservatorių partinį elitą, norisi kaip ir apsiverkti. Mūsų sodyboje tik vištos klega. „Vilmorus“ apklausa rodo Socialdemokratų partijos reitingų kritimą net iki 14,5 procentų. Susumavus palankias ir nepalankias nuomones, premjero Algirdo Butkevičiaus balansas dar liko teigiamas (+4,9), bet pagal šį rodiklį jis nusmuko net į dešimtąją rikiuotės vietą. 2016 m. sausio mėnesio Spinter tyrimai parodė, kad prieš Europos Parlamento rinkimus 2014 m. balandžio mėnesį socialdemokratai džiaugėsi 27,5 proc. respondentų palankumu, tačiau rinkimuose sulaukė 17,26 proc. rinkėjų balsų. 
Jau tada net ir aklas matė, kad kažkas negerai su pasitikėjimu socialdemokratų partija, todėl buvo būtina formuoti pasitikėjimo partija atstatymo politiką. Deja, vienas po kito partiją drebinę švogerizmo skandalai regionuose parodė, kad jokios pasitikėjimo partija atkūrimo politikos nėra. Dar daugiau: jos nėra, nes nevyko jokia rimta vieša, atvira savikritiška diskusija partijoje švogerizmo ir pasitikėjimo partija tema. 
Šios temos, akivaizdu, yra visiškas tabu. Tačiau dvelkia bažnytinėmis žvakėmis sprendžiant 50000 nesulaukiančių vaikų likimą. Nė vienas kritikas nebuvo iškvietęs viešai diskusijai partijos pirmininką žinodamas, kad neišgirs jokios reakcijos. Vadovybė tylės lyg vandens prisėmusi į burną. Už tą baimę viešai diskusijai visa partija moka kainą – 14,5 procentai simpatijų. Tai dviem procentais daugiau už partiją – nepartiją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjūdį. 

Autorius informuoja: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbuotoja Lina Petronienė ir jos vadovaujamas skyrius reikalauja, kad nuo šiol visos publikacijos, kuriose ekspertai kalbinami ne apie tai, kodėl kieno nors reitingai smunka, o apie tai, kodėl kyla, turėtų būti pripažįstamos politine reklama. Šio komentaro įstatymus gerbiantis autorius yra priverstas rašyti tik apie krintančius partijų reitingus. Socialdemokratų partija – viena jų. Todėl komentaras negali būti traktuojamas kaip politinė reklama. 

Skaityti visą įrašą

Darbo kodeksas ir partijos be ideologijų

Paskelbta 2016 birželio mėn. 29 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

 

Technokratinės vyriausybės garantuoja objektyvią ekonominių sprendimų formulę tinkančią visiems visuomenės sluoksniams? Tikrai ne. Tai aiškiai parodė Darbo kodekso reforma, kuri, anot vietos bei užsienio ekonomistų ir sociologų skirta darbdavio teisių stiprinimui darbuotojo socialinio saugumo kaina. 
Profesorius Andrius Bielskis savo kritikoje partijai eina dar toliau: „Socialdemokratai su tokia Darbo kodekso reforma kasa sau duobę“. 
Sprendžiant iš ženklaus simpatijų LSDP kritimo, taip ir yra. Ko gero, nepasiteisino socialdemokratų rinkėjo lūkesčiai. Tiesiog pagal apibrėžimą negali socialdemokratų vyriausybė vadovautis dešiniųjų ekonomikos ir socialinės saugos politika. Prezidentė turėtų vetuoti šį įstatymą. 
Kitaip tariant, rinkėjas liko apgautas. Atitinkamas pavyzdys – nesutarimai šeimoje. Dažniausiai jie kyla dėl nepateisintų lūkesčių. Tai visų pirma socialinis ir ekonominis saugumas. Saugumo trūkumas ir nelygiaverčiai ekonominiai santykiai maitina neapsitikėjimą vienas kitu. Nepasitikėjimas ir yra skyrybų pagrindas. Negavus to, kas buvo žadėta prie altoriaus, nusivylimas ėda tarpusavio santykius. 
Tas pat su LSDP: žadėjo atsigręžti į žmogų, garantuoti socialinį saugumą ir ekonominį teisingumą, tačiau toleruoja švogerizmą kaip lojalumo partijai modelį. Taip pat pasiūlė Darbo kodekso reformą mažinančią darbuotojų teises darbo rinkoje. Abiem atvejais socialdemokratine ideologija tokie sprendimai nekvepia. 
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus argumentacija, akivaizdu, nustato Darbo kodekso reformos diskusijos ir Darbo kodekso reformos naratyvo ribas. Tenka pastebėti, kad jos yra klaidingos iš principo. Tose ribose dingsta solidarumo principas, abejų rinkos dalyvių pusių atsakomybės vienas kitam trūkumas.
 Anot švedų profesoriaus emerito Charles Woolfsono, Darbo kodekso reforma parodys, kas mokės už krizes ir kas patirs visą nesaugumą. Profesorius teigia, kad ši reforma yra parama darbdaviams Lietuvos darbo rinkoje. Taigi, remiami vienos pusės interesai kitos grupės sąskaita. Perspėjimai, kad reformos akcentas dedamas ant paramos verslui atsisakant atsakomybės už darbuotojo socialinio saugumo finansavimą, – atmetami. Todėl kyla pagrįstas klausimas: kuriam galui dešimtmečiais buvo kovojama už darbuotojų teisių užtikrinimą?

Technokratinės vyriausybės garantuoja objektyvią ekonominių sprendimų formulę tinkančią visiems visuomenės sluoksniams? Tikrai ne. Tai aiškiai parodė Darbo kodekso reforma, kuri, anot vietos bei užsienio ekonomistų ir sociologų skirta darbdavio teisių stiprinimui darbuotojo socialinio saugumo kaina. 

Skaityti visą įrašą

Prezidentė pastebi politikų problemas. Kas pastebi prezidentės?

Paskelbta 2016 birželio mėn. 9 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Įdėmiai klausiausi prezidentės metinio pranešimo. Įdėmiai, nes nuo pradžios iki galo jos tonas buvo konstruktyvus. Antra, jos kalba atitiko bendrą rimtą Lietuvos ir mūsų regiono geopolitinę padėtį. Trečia, ji atkreipė nepolitikuojantį dėmesį į politinės sistemos moralinį krachą. REKLAMA Pasitikėti nebėra kuo. Pasitikėjimo partijomis praradimas yra atsakymas į Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso liūdną konstatavimą: „Tiesiog niekas nevertina – gali kalnus nuversti, bet kažkas pasidaro“. Tas „kažkas“, tai LSDP ir koalicijos korupcijos ir švogerizmo skandalai. Tai – Liberalų Sąjūdžio dviveidystė. Tai – TS-LKD talibaniška trumparegystė. Kol nebus įsikalta į galvą, kad lojalumas partijoms yra grindžiamas ne švogerizmu, o nuliu tolerancija jam, tol net ir geriausi buhalteriniai pasiekimai neapdraus nuo eilinių susimovusių „gelbėtojų“. Prezidentė ant pirštų paskaičiavo visas LSDP vadovaujamos koalicinės vyriausybės nuodėmes, neatliktus darbus. Kam taip šališkai rodyti simpatijų buvusiems kolegoms nepriteklių? Galėjo paskaičiuoti ir atliktus darbus. Juk nesunku? Nors jų ir nedaug, bet jie esminiai Lietuvos karinės galios atkūrimui, išsilaisvinimui nuo Rusijos energetikos grandinių, nevienareikšmės, prieštaringos, bet būtinos Darbo kodekso bei socialinės saugos reformos, bandymas imtis Sodros problemų sprendimo. Pagal ekonominės laisvės indeksą esame tryliktoje vietoje iš tarp šimto aštuoniasdešimt pasaulio valstybių. Laikomasi ekonominės bei finansinės drausmės. Taigi, valstybė nebankrutuoja. REKLAMA Atvirkščiai. Deja, tuos pasiekimus užgožia neatlikti darbai švietimo, sveikatos srityse, socialinio teisingumo įprasminimo reformų savivaldybėse trukumas. Tai politinės – teisinės reformos turinčios uždėti apynasrį atsitokėjančiam nepotizmui, nevaldomų karaliukų įsigalėjimui savivaldybėse. Tai merai ir merės niekaip nesuvokiantys, kad tiesioginiai mero rinkimai neturi nieko bendro su putinistine „valdžios vertikale“. Tokia regresija kelia pavojų valstybės demokratiniai sandarai. Kova regionuose su masine emigracija šiame kontekste netenka jokios prasmės. LSDP gyvavimo pagrindas – kova prieš ekonominę nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, – tos kovos rezultatai nedžiugina. Tai pastebi Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija , bet ne LSDP vadovaujama koalicija.

Įdėmiai klausiausi prezidentės metinio pranešimo. Įdėmiai, nes nuo pradžios iki galo jos tonas buvo konstruktyvus. Antra, jos kalba atitiko bendrą rimtą Lietuvos ir mūsų regiono geopolitinę padėtį. Trečia, ji atkreipė nepolitikuojantį dėmesį į politinės sistemos moralinį krachą. Pasitikėti nebėra kuo. Pasitikėjimo partijomis praradimas yra atsakymas į Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso liūdną konstatavimą: „Tiesiog niekas nevertina – gali kalnus nuversti, bet kažkas pasidaro“. Tas „kažkas“, tai LSDP ir koalicijos korupcijos ir švogerizmo skandalai. Tai – Liberalų Sąjūdžio dviveidystė. Tai – TS-LKD talibaniška trumparegystė. Kol nebus įsikalta į galvą, kad lojalumas partijoms yra grindžiamas ne švogerizmu, o nuliu tolerancija jam, tol net ir geriausi buhalteriniai pasiekimai neapdraus nuo eilinių susimovusių „gelbėtojų“.

Skaityti visą įrašą

Lietuvos partijas vis labiau kamuoja lėtinis trumpizmas

Paskelbta 2016 gegužės mėn. 31 d. | 1 koment.

Žymės: , , , , ,

Sprendžiant iš partijų vadovų ir jų narių reakcijų į partijas krečiančius švogerizmo ir korupcijos sandalus, telieka griebtis už galvos. Šios trys svarbiausios Lietuvos „klasikinės“ politinės partijos: TS-LKD, LSDP ir Liberalų Sąjūdis yra persunktos trumpizmu. Persunktos provincialumu ir baime intelektualumui. Trumpizmas (pagal Donaldą Trumpą) – tai naujas terminas senai problemai įvardinti. 
Nei viena iš šių partijų neturėjo ir neturi intelektualų, gebančių matyti plačiau, giliau toliau. Intelektualumas yra šių partijų priešas. Kodėl? Todėl, kad intelektualumas yra grįstas skepticizmu, kritiniu mąstymu, asmenine drąsa griauti tabu, drąsa ne tik vertinti, bet viešai apie problemas kalbėti. Moralinis bei etinis imperatyvai yra būtini intelektualumo atributai. Jiems nesant, intelektualas anksčiau ar vėliau tampa prisitaikėliu, susitaikėliu. Šiose partijose tas prisitaikėliškumas, konformizmas, susitaikymas su autoritarizmu yra partijos nario išgyvenimo partijoje prielaida. Ir partijos vadukų išgyvenimo valdžioje šaltinis. 
Nesutinkantis su tokia padėtimi eilinis narys nustumiamas į visiškas partijos paraštes. Štai kodėl Lietuvos partijose garbinami politiniai broileriai net nekvepiantys intelektualumu. Jaunųjų tų partijų „žvaigždučių“ kalbėjimas, neva jie jau pasiruošę, perėmę valdžią į savo vadžias įprasminti civilizuoto politiko kultūrą partijoje, nieko neverti ir nieko negarantuoja. REKLAMA Mat jie patys yra prisitaikę bei susitaikę moraliai bei psichologiškai prie ydingo vidinio uždaros partijos bendravimo modelio. Jie niekada garsiai nėra viešai pasisakę ar sukritikavę tą modelį. Tad kodėl turėčiau pasitikėti jų atsinaujinimu? Juk šiam procesui reikalingas moralinis stuburas, ar klystu?

Sprendžiant iš partijų vadovų ir jų narių reakcijų į partijas krečiančius švogerizmo ir korupcijos sandalus, telieka griebtis už galvos. Šios trys svarbiausios Lietuvos „klasikinės“ politinės partijos: TS-LKD, LSDP ir Liberalų Sąjūdis yra persunktos trumpizmu. Persunktos provincialumu ir baime intelektualumui. Trumpizmas (pagal Donaldą Trumpą) – tai naujas terminas senai problemai įvardinti. 

Skaityti visą įrašą

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2019 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design